Kas sudaro mūsų asmenybę? Įvadas į „vidinę šeimą“

Keliuose savo įrašuose ir video minėjau, kad žmogaus asmenybė yra ne vientisa, bet daugialypė. Toks žmogaus asmenybės suvokimas nėra naujas, o ir patys tikriausiai ne kartą pastebėjote, kad galvoje kartais vyksta dialogas arba ginčas; vienu metu tam pačiam dalykui jaučiate ir norą, ir nenorą; jaučiatės „kaip nesavas“; galvojate, kad „tai man visai nebūdinga“ ir t. t.

Specialistai tokį požiūrį į asmenybę vadina įvairiai ir jos dalis klasifikuoja skirtingai.

Populiariausios sampratos yra tokios:

  • Froido – ego, superego, id;
  • Jungo – archetipai ir kompleksai;
  • Johno Rowano – subasmenybės;
  • Erico Berne – tranzakcinė analizė (Vaikas, Suaugusysis, Tėvas);
  • Richardo Schwartzo – vidinės šeimos sistemos;
  • Stefano Molyneux – mekosistema, t. y. mano ekosistema;
  • Peterio Gerlacho – vidinės šeimos sistemos, vidinė šeima.
Dėl paprastumo aš šią sampratą visur vadinsiu vienodai – vidinė šeima – ir daugiausia remsiuosi Peterio Gerlacho koncepcija.

Taigi, kas yra ta vidinė šeima?

Dėl vaikystėje patirtų traumų / disociacijos ir interakcijų su kitais žmonėmis, mūsų dabartinę asmenybę sudaro daug subasmenybių, arba dalių (toliau – dalys). Kiekvieno žmogaus asmenybę sudarančių dalių grupė yra unikali kaip pirštų antspaudai. Skirtingi žmonės savo dalis vadina skirtingai, tačiau, dalių funkcijos visiems yra vienodos. Kiekviena dalis turi savą talentą, pagal kurį jas galima ir diferencijuoti.

O visas žmogaus asmenybės dalis – visus žmogaus vidinės šeimos narius – galima suskirstyti į tris grupes:
  • vadovai;
  • vidiniai vaikai;
  • sargai.
Vadovai yra mūsų asmenybės vadovaujantysis personalas, vedantis mus per gyvenimą, kai mūsų kitoms dalims nėra pavojaus.

Vidiniai vaikai yra pagal išsivystymą jaunos mūsų asmenybės dalys, kurių amžius – nuo kūdikystės iki paauglystės. Kaip ir tikri vaikai, jie pasaulio plačiai nesuvokia ir yra lengvai pasiduodantys neteisingiems įsitikinimams bei sprendimams. Kol mūsų vidiniai vaikai nepasijaučia matomi, vertinami ir saugūs, jie gali būti labai emocingi, reiklūs, impulsyvūs, triukšmingi.

Į ką nors reaguodami, vidiniai vaikai gali užvaldyti (angl. sąvoka – take over) mūsų tikrąjį Aš arba su juo susilieti (angl. sąvoka – blend with). Tokiais atvejais mus užlieja intensyvios emocijos, stiprūs poreikiai ir iškreiptas arba naivus pasaulio suvokimas. Tuomet elgiamės impulsyviai ir, kaip daugeliui turbūt yra tekę pasakyti apie save ar kitus, – „vaikiškai“.

Sargai yra mūsų asmenybės dalys, saugančios vidinius vaikus ir mus, kaip asmenybę, nuo tikrų ir tariamų išorinių bei vidinių pavojų – net miegant. Metaforiškai juos galime įsivaizduoti kaip specialiosios parengties pajėgas, kurias sudaro budrūs ir atsidavę specialistai. Pastebėję, kad vidiniam vaikui ar mums, kaip asmenybei, kažkas negerai arba gresia pavojus, kuris nors sargas (ar net keletas jų) puola veikti. Tokiais atvejais jie, kaip ir vidiniai vaikai, irgi gali atjungti tikrąjį Aš ir elgtis ekstremaliai, labai ribotai, neracionaliai, žalingai sau ar kitiems. Tikriausiai esate girdėję žmones sakant: „Nežinau, kas mane buvo apsėdę...“ Arba: „Ji(s) elgėsi nekontroliuojamai...“

Toliau – apie visų trijų grupių narius detaliau.


Vidiniai vaikai


Paminsiu tik dažniausiai pasitaikančius vidinių vaikų tipus. Teoriškai jų iš viso yra apie 30. Vienas žmogus galbūt tiek daug jų neturi, bet daugelis iš mūsų turime daugumą žemiau paminėtų vidinių vaikų. Taip pat yra ir skirtingų tos pačios rūšies vidinio vaiko variantų, pavyzdžiui: 2 metų nuskriaustas vaikas, 10 metų nuskriaustas vaikas, 15 metų nuskriaustas vaikas – juk jie skirtingi.

Dažniausiai pasitaikantys vidinių vaikų tipai yra tokie:

  • susigėdęs vaikas (vaikai) – jei jie aktyvūs, mes jaučiame gėdą, jaučiamės niekam tikę, beverčiai, menkesni už kitus, kvaili, negražūs, nemylimi ir pan.;
  • kaltas vaikas (vaikai) – dėl jų, žmogus jaučia kaltę, kartais pagrįstą, kartais ne, bet labai dažnai per stiprią;
  • išsigandęs vaikas (vaikai) – jiems mus užvaldžius, jaučiame nerimą, baimę, stresą;
  • paliktas, apleistas, pasimetęs vaikas (vaikai) – jiems įgavus kontrolę, jaučiame vienatvę, svetimumą, bejėgiškumą, sumišimą, tuštumą;
  • įniršęs vaikas (vaikai) – jie generuoja didžiulio pykčio ar frustracijos jausmą ir dėl to elgiamės impulsyviai;
  • nuskriaustas vaikas (vaikai) – šie vaikai jaučia emocinį ir psichologinį skausmą, nuoskaudą, neteisybę.
  • Daug kitų vaikų: smalsus vaikas(-ai), svajojantis vaikas(-ai), nuobodžiaujantis vaikas(-ai), draugiškas vaikas(-ai), laimingas vaikas(-ai), entuziastingas vaikas(-ai) ir t. t.

Sargai

Kaip jau minėjau, vidiniais vaikais rūpinasi grupė nuožmių sergėtojų, kurie, pajutę pavojų, tuojau pat pradeda veikti. Jie vadovaujasi savo pačių logika, nepaisydami nieko, išskyrus tai, kad reikia bet kokiomis priemonėmis apsaugoti (taip, kaip jie apsaugą supranta) vidinius vaikus ar mus, kaip asmenybę.

Aktyvių, veikiančių sargų ženklai gali būti tokie: „pamiršimas“, atidėliojimas, atitrūkimas, atitolimas, apatija, pykčio ir įniršio „priepuoliai“, rėkimas, melavimas, vogimas, smurtas prieš save ir / ar kitus, perdėtas nerimas, idealizavimas, fantazavimas, minimizavimas, negebėjimas susikoncentruoti, depresija, fobijos, panikos priepuoliai, valgymo ir virškinimo sutrikimai, miego sutrikimai, galvos skausmai ir kitokie psichosomatiniai sutrikimai, savižudiškos ir žudikiškos mintys ar impulsai, priklausomybės, ir t. t.

Dažniausiai pasitaikantys sargų tipai (teoriškai jų gali būti apie 50):

  • Vidinis kritikas. Jis mums primena, kad mums nepasisekė arba kad nepasiseks. Jis dažniausiai saugo susigėdusius ir kaltus vidinius vaikus, tad kai jis aktyvus, neretai jaučiame gėdą ir kaltę.
  • Perfekcionistas. Artimas vidiniam kritikui, jis mums sako tokius dalykus: „Gavai neblogą pažymį, bet ne geriausią...“, „Neblogai padirbėjai, bet galėjai geriau – dirbk toliau / daryk iš naujo / kitą kartą pasistenk labiau.“ Kai šis sargas aktyvus, jaučiamės menkesni už kitus, neįvertinti ar nuvertinti, demotyvuoti.
  • Burtininkas. Jo talentas – iškreipti realybę. Ši asmenybės dalis yra labai stipri, sumani ir išradinga. Kai ji aktyvi, blogi dalykai gali atrodyti geri, žalingi dalykai gali atrodyti naudingi, netiesa gali atrodyti tiesą, galime nepastebėti akivaizdžių dalykų, minimizuoti riziką, nepastebėti naudingų galimybių, daryti nepagrįstas prielaidas ir išvadas, įsivaizduoti nebūtus dalykus, išsigalvoti, minimizuoti, užgniaužti skausmingus dalykus, projektuoti save į kitus, hiperbolizuoti ir katastrofizuoti, neigti realybę ir tiesą, ir taip toliau...
  • Nerimautojas. Šis sargas, kaip ir rodo jo pavadinimas, pasižymi stipriu nerimu: „O jeigu... Bet tai... O gal geriau ne... Gali nutikti taip... O jeigu bus šitaip... Aš negražiai apsirengęs(-usi)... O jeigu pradės lyti?.. O jeigu pavėluosiu?..“ Tokiu būdu nerimautojas, kaip ir visi kiti sargai, bando mus apsaugoti nuo potencialaus pavojaus.
  • Pataikūnas. Jis saugo susigėdusius ir kaltus vaikus, manančius, kad mes „niekam tikę, blogi, kvaili, niekam nepatinkame, nemylimi“ etc., ir tą daro būdamas kitiems dirbtinai malonus, draugiškas, paslaugus, žavus, gražus...
  • Atidėliotojas. Šis sargas saugo nuo nuobodulio, diskomforto arba potencialios žalos, sakydamas: „Dar yra daug laiko... Padarysiu vėliau... Dabar geriau užsiimti tuo ir tuo (susitvarkyti namus, nueiti į kirpyklą, pasivaikščioti, ir taip toliau...).“ Jei ši dalis labai stipri, ji gali trukdyti atlikti svarbius dalykus, dėl ko galime pajusti pyktį sau, nusivylimą savimi ir apie ką mums tuojau pat ir ilgai po to gali priminti vidinis kritikas ir perfekcionistas.
  • Karys / amazonė. Ši dalis pasižymi kovingumu, agresyvumu, užsidegimu, konfliktavimu, karštakošiškumu, užsispyrimu. Ji gali elgtis ir destruktyviai / puolančiai, ir gynybiškai, tačiau neretai elgiasi per daug destruktyviai ir agresyviai.
  • Daugybė kitų sargų: smurtautojas; emocijų marintojas; apgavikas; flirtuotojas / viliotojas / palaidūnas (angl. whore); vienišius; dėmesio nukreipėjas / blaškytojas; egoistas / narcisistas; linksmintojas / klounas; pavydūnas; savęs sabotuotojas; racionalizuotojas / teisintojas; ir daug kitų...

Vadovai


Tai asmenybės dalys, sprendimus priimančios tada, kai vidiniai vaikai bei sargai yra tylūs ir ramūs. Vadovų tipų teoriškai yra maždaug 20.

Dažniausi vadovų tipai yra tokie:
  • Svarbiausias vadovas yra mūsų tikrasis Aš. Jo unikalus talentas yra lyderystė. Kai yra aktyvus, jis išmintingai sprendžia, kada koks vadovas ką turėtų daryti, ir veda mus pirmyn. Metaforiškai tariant, jis yra mūsų asmenybės generalinis direktorius. Kai kitos asmenybės dalys tikruoju Aš pasitiki ir leidžia jam vadovauti, žmogus būna ramus, susikoncentravęs, sąmoningas, žvitrus, drąsus, džiugus, empatiškas, smalsus, adekvačiai pasitikintis savimi, lankstus, ištvermingas, dėkingas, blaiviai galvojantis, iniciatyvus, ryžtingas, energingas – net problematiškose ar konfliktiškose situacijose. Jeigu žmogus nėra tokioje būsenoje, reiškia, tuo momentu jį kontroliuoja kuris nors vidinis vaikas (vaikai) ar sargas (sargai) ir tokia būsena vadinama netikruoju Aš (angl. – false self).
  • stebėtojas – stebi įvykius;
  • analitikas / racionalistas – analizuoja įvykius, aplinką, turimą informaciją, lygina ją su realybe;
  • filosofas / mąstytojas – kuria konceptus, taisykles, dėsnius, ekstrapoliacijas;
  • planuotojas / organizatorius – planuoja mūsų veiksmus;
  • kūrybingasis / menininkas – pateikia kūrybingų sprendimų;
  • istorikas – yra atsakingas už mūsų atmintį (ir ilgalaikę, ir trumpalaikę);
  • darytojas / laimėtojas – imasi veiksmų;
  • kiti vadovai...

Apibendrinimas


Mūsų asmenybę sudaro daugybės subasmenybių visuma. Į ją galima žiūrėti kaip į vidinę šeimą, kaip į komandą. Svarbiausia asmenybės dalis yra mūsų tikrasis Aš. Nors tikrasis Aš ir yra mūsų asmenybės „generalinis direktorius“, jį dažnai nustelbia, deaktyvuoja, arba su juo susilieja mūsų vidiniai vaikai ir juos saugantys sargai – tuomet mus valdo mūsų netikrasis Aš ir galvojame bei elgiamės neprotingai, nesąmoningai, žalingai, neefektyviai, nenaudingai, iškreipiame realybę, turime įvairiausių emocinių, psichologinių, seksualinių, fiziologinių problemų, ir t. t. Dauguma žmonių visą ar beveik visą laiką būna netikrojo Aš būsenoje.

Mes turėtume stengtis kuo geriau pažinti save ir savo unikalią vidinę šeimą. Turėtume pasistengti išmokyti jos narius bendradarbiauti tarpusavyje (juk jie – viena komanda). Išmokę nuraminti vidinius vaikus ir jais sveikai pasirūpinti, kad sargai galėtų ilsėtis ar imtis kito darbo, tapsite sąmoningesni ir dažniau (o idealiu atveju – visą laiką) būsite savo tikrojo Aš, o ne netikrojo Aš būsenoje.


Šaltiniai ir rekomendacijos:

http://sfhelp.org/gwc/IF/innerfam.htm

http://sfhelp.org/gwc/IF/innerfam2.htm

Jay Earley "Self-Therapy"

Who ARE you? An intro to common personality subselves that may shape your life.


Understanding The Personality System: Introduction to the Internal Family System

Jums rekomenduojame

0 comments