Kas yra tiesa?

Apie tiesą, kaip tokią, jau esu rašęs prieš gerus porą metų kitame savo tinklaraštyje apie filosofiją. Šiame straipsnyje pabandysiu visą tą informaciją sutraukti, susisteminti ir sudėti į vieną vietą, kiek tai įmanoma, tačiau labai rekomenduoju pasigilinti į po įrašu esančius šaltinius.

Žmogaus santykis su realybe 

Žmogus egzistuoja realybėje, realybę apibrėžiant kaip materijos ir energijos veikimą, kuris yra išoriškas sąmonei. Realybę žmogus pažįsta turimomis juslėmis rinkdamas informaciją ir ją protu apdorodamas, t. y. naudodamasis loginiu mąstymu, atmintimi, konceptų kūrimu, ekstrapoliacija etc. Tokiu būdu individas formuoja realybės supratimą (realybės žemėlapį, realybės vaizdą). Realybės supratimas formuojamas kalba / mintimis, o dar tiksliau – konceptais, teiginiais (arba įsitikinimais). Pavyzdžiui: „Čia yra medis.“ Arba: „Medis yra didelis, daugiametis, lapus metantis ar visžalis sumedėjęs augalas, kurių augantys masyvai vadinami miškais.“ Tie konceptai / teiginiai / įsitikinimai gali būti teisingi arba klaidingi; tikslūs arba netikslūs.

Konceptai išorinėje realybėje neegzistuoja, jie egzistuoja tik galvoje, mintyse. Konceptai yra vartojami realybėje egzistuojantiems daiktams (plačiąja prasme) pavadinti ar grupuoti. Konceptai gali žymėti konkrečius daiktus (pavyzdžiui, medis, ranka) arba abstraktus (pavyzdžiui, fizika, bėgimas). Konceptai taip pat gali būti vartojami daiktams grupuoti (pavyzdžiui, grupę medžių vadiname mišku).

Visos žmogaus mintys vienaip ar kitaip kilusios iš daiktų, egzistuojančių realybėje, nepriklausomai nuo žmogaus proto; ir tai, ar žmogus realybę suvokia teisingai, pačios realybės nepakeičia. Tai reiškia, kad medis egzistuoja realybėje, nepriklausomai nuo to, ar mes jį įtraukiame į savo realybės suvokimą, ar ne; o mūsų klaidingas fizikos dėsnių suvokimas nepakeičia tų realybėje veikiančių fizikos dėsnių.

Kas yra tiesa 

Tiesa yra konceptas / teiginys / įsitikinimas, kuriuo pasakoma tai, kas egzistuoja realybėje. Kitaip tariant, tiesa yra ideali minties ir realybės koreliacija.

Patikrinti turimų konceptų / teiginių / įsitikinimų teisingumą galima naudojantis juslėmis ir protu palyginti jį su realybe arba (ir) su kitais konceptais / teiginiais / įsitikinimais, kurie yra teisingi.

Teisingas konceptas / teiginys / įsitikinimas, kitaip – tiesa, yra toks, kuris tiksliai nusako, pažymi realybę (pavyzdžiui, medis, matematika). Neteisingas konceptas / teiginys / įsitikinimas, kitaip – netiesa, yra toks, kuris realybę nusako netiksliai arba joje nieko nežymi (pavyzdžiui, vienaragis, kvadratinis trikampis). Įrodyti galima tik tuos teiginius, kurie turi tiesos vertę ir nulinę hipotezę.

Tiesos vertė 

Teiginys: „šis namas yra gražus“ ir: „braškiniai ledai skaniausi“ tiesos vertės neturi, kadangi „gražu“ ir „skanu“ yra subjektyvios sąvokos. Teiginys: „šis namas yra raudonas“ ir: „šiuose leduose yra braškių skonio stipriklių“ tiesos vertę turi, kadangi galima objektyviai nustatyti, ar namas iš tiesų yra raudonas ir ar ledai savo sudėtyje turi braškių skonio stipriklių. (Į jums dabar potencialiai kilusį klausimą, ar „raudona“ nėra subjektyvu, atsakyta čia, antroje pastraipoje nuo galo.) 

Nulinė hipotezė 

Jeigu sakoma, kad kažkas yra tiesa, tai turi būti ir galimybė pagal tam tikrus kriterijus tam kažkam būti netiesa. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sako, kad turi obuolį, tai galima patikrinti (paragauti, pamatyti, pauostyti), ar tai obuolys: jeigu pasirodys, kad tai daiktas, neturintis obuolio savybių, tai bus galima teigti, kad žmogaus pasakymas: „tai yra obuolys“ yra netiesa. Taigi, nulinę hipotezę: „tai nėra obuolys“ tokiu atveju patikrinti įmanoma.

Jeigu žmogus sako, kad jį stebi žmonės iš Saugumo, o paklausus, ar matė bent vieną jį sekantį saugumietį, atsako, kad nematė, nes jie labai gerai slapstosi, tai nėra jokios galimybės paneigti šią hipotezę, todėl ji tiesos atžvilgiu yra bevertė. Panašiai būtų sakyti, kad sapnavau dramblį arba kad mano piniginę pavogė ateiviai: gal taip buvo, gal ir ne, objektyviai to nėra kaip patikrinti. 

Ne visus konceptus / teiginius / įsitikinimus galima įrodyti 100 procentų, bet tai nereiškia, kad nėra skirtumo tarp tiesos ir netiesos arba fakto ir nuomonės (kitaip – teiginio be įrodymų, nepagrįsto teiginio). Vienus teiginius įrodyti sunkiau nei kitus, tačiau tai nereiškia, kad tiesa tais klausimais yra subjektyvi. Kai kuriuose moksluose (pavyzdžiui, biologijoje ar etikoje) yra pilkų zonų, tačiau tai nereiškia, visais atvejais nėra skirtumo tarp tiesos ir netiesos (pavyzdžiui, negalima vienareikšmiškai pasakyti kokio sūrumo vanduo yra geriamas, o kokio jau nebe, tačiau tai nereiškia, kad teiginys: „jūros vanduo yra tinkamas gerti“ yra teisingas ar kad šiuo klausimu tiesa yra subjektyvi).

Aiškios, teisingos mintys yra tokios, kurios tiksliai atspindi realybę. Neaiškios, netikslios, realybėje nieko nežyminčios mintys iškraipo mūsų realybės suvokimą, kuria klaidingą, netikslų realybės žemėlapį ir neretai kenkia mūsų psichikos sveikatai. Todėl, jeigu norime būti sveiki, turėtume stengtis bei mokytis mąstyti aiškiai, logiškai ir supratę, kad turime neteisingų įsitikinimų, jų atsisakyti ir, idealiu atveju, juos pakeisti teisingais. (Kaip formuojasi neteisingi įsitikinimai, jau esu rašęs išsamiau, tai nesikartosiu.)

Addendum 

„Tiesa yra subjektyvi / objektyvios tiesos nėra.“

Su šiuo savidetonuojančiu teiginiu (kitaip – performative contradiction arba self-refuting idea) susiduriama neįtikėtinai dažnai, todėl norėčiau jį trumpai aptarti atskirai, nepaisant to, kad šio teiginio tiesos vertė jau tikriausiai aiški iš to, ką parašiau iki dabar.

Kodėl sakau, kad šis teiginys yra savidetonuojantis? Todėl, kad jis prieštarauja pats sau, t. y. pasižymi vidiniu prieštaringumu – jo forma prieštaringa turiniui. Teiginiu: „tiesa yra subjektyvi / objektyvios tiesos nėra“ teigiama objektyvi tiesa apie tai, kad objektyvios tiesos nėra. Analogiškas pavyzdys būtų siuntimas laiško, kuriame parašyta, kad laiškai adresato nepasiekia. Tas pats būtų, jeigu rėkčiau jums į ausį, kad garsas neegzistuoja. Dar vienas pavyzdys: „Visi teiginiai yra neteisingi.“ Ir užtvirtinimui – dar vienas: „Šis teiginys yra neteisingas.“ Matote problemą?

Jeigu vis dar sudėtinga, yra ir praktinių būdų šiam teiginiui patikrinti. Kitą kartą eidami per gatvę nesidairykite į šonus ir eikite tiesiai, nepaisydami šviesoforo spalvos ar kelio ženklinimo (efektyviausia bandyti tamsiu paros metu arba autostradoje). Eksperimentą kartoti bent 500–1000 kartų. Tokiu būdu išsklaidysite savo abejones apie daugybę objektyvių faktų. Žinoma, iš tikrųjų aš niekam nelinkiu tokiu būdu tikrinti tiesos objektyvumo, tačiau šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kad tikriausiai visi teigiantieji, jog tiesa yra subjektyvi, be išimties atsisakytų dalyvauti tokiame eksperimente, taip įrodydami, kad šiuo teiginiu iš tikrųjų patys netiki.

Pabaiga

Ir pabaigai citata iš filosofo Stefano Molyneux knygos „Apie tiesą: iliuzijos tironija“ (kurią nemokamai lietuvių kalba galite rasti ČIA):

Yra dvi pagrindinės disciplinos, padedančios išsklaidyti naikinančius socialinių mitų voratinklius, prasiskverbti pro juos ir sugriebti realybę. Pirmoji – teorinė, antroji – praktinė.

Pirmoji disciplina yra logika – procesas, kurio metu mintys dėliojamos sistemingai ir neprieštaringai. Antroji disciplina yra mokslas – loginių teorijų tikrinimas, remiantis empiriniais stebėjimais.

Logika pasako, kad du plius du lygu keturi; mokslas tą patvirtina, kai šalia dviejų akmenų padedami dar du ir taip iš viso turima keturis akmenis.

Tačiau būtent filosofija parodo, kad nustatinėjant tiesą reikalinga ir logika, ir empiriniai bandymai – abu ingredientai. Būtent filosofija aiškiai atmeta aklo tikėjimo viršenybę ar emocijų viršenybę, ar autoriteto viršenybę, ar amžiaus viršenybę, ar preferencijų viršenybę, ar biologinę viršenybę – ar bet kokį kitą kvailą ir kitiems išnaudoti skirtą mechanizmą, kurį žmonės naudoja kaip logikos ir įrodymų pakaitalą, kad galėtų bejėgiams primesti „tiesą“.

Šaltiniai ir rekomendacijos:

Mano įrašų serija šiomis temomis:
  1. Konceptai
  2. Įvadas į filosofiją
  3. Metafizika
  4. Epistemologija 
  5. Racionalumas, emocijos ir įsitikinimai
Stefan Molyneux knyga „Apie tiesą: iliuzijos tironija“ (antroji pataisyta laida)

Apie tiesą trumpai (ir komentarai po įrašu) – http://giedriusc.blogspot.com/2010/08/tiesa.html 

Logika ir argumentai

D.Q. McInerny "Being Logical: A Guide to Good Thinking"

Stefano Molyneux 18 dalių video serija "An Introduction to Philosophy" (anglų k.)

Jums rekomenduojame

0 comments