Klausimas

Ką daryti, jeigu artimas žmogus užsidepresavęs, o kai bandau išsiaiškinti, kas vyksta, jis tiesiog į žinutes neatsako ir telefono nekelia?

Atsakymas

Sunku pasakyti nežinant situacijos detalių. Ar jis linkęs į savižudybę arba savęs ar kitų žalojimą? Ar jis paprasčiausiai nori pabūti vienas? Ar jis pavargęs būtent nuo jūsų santykių? Ar jis nesusitvarko su savo emocijomis? Ar tai susiję konkrečiai su tavimi, ar kažkas visai kita? Kokie yra jūsų santykiai bendrai? Koks jo kasdienis gyvenimas? Kaip jis įprastai elgiasi tokioje situacijoje (darant prielaidą, kad čia ne pirmas kartas)? Kaip jis “užsidepresavęs” (savaitę nesikelia iš lovos, neatvyksta į mokyklą ar darbą, žalojasi, nevalgo, nemiega, tik šiek tiek nuliūdęs ir t. t.)?

Jeigu atvejis nekritinis (žmogus savęs ar kitų nežaloja), tai, mano nuomone, geriausias būdas būtų su juo pasikalbėti, kai jis jausis geriau. Rūpestingai klauskite klausimų, būkite empatiškas. Užuot sakęs: “Kodėl neatsiliepei?!” galite sakyti: “Man labai gaila, kad tau dabar taip sunku. Gal galėtum papasakoti daugiau, kas vyksta ir kaip jautiesi?” Jeigu jis jausis pakankamai saugiai, atsivers.

Yra taip, kad kai žmogui depresija, tai dažniausiai problema ne tai, kad žmogus nežino, ką daryti, bet jam paprasčiausiai emociškai per sunku ir jis nori arba emocinio palaikymo ir supratimo, arba ramios aplinkos ir laiko, kad galėtų suprasti, kas vyksta ir nusiraminti. Vienas iš būdų, kaip žmonės bando susitvarkyti su per stipriomis emocijomis yra būtent tai, ką paminėjote savo klausime: atsiribojimas nuo kitų ir nuo pasaulio, užsidarymas savyje. Kai jauti daug stiprių emocijų, imtis kažkokių produktyvesnių veiksmų labai sunku. Kai žmogus pasijunta geriau, nurimsta, tada pradeda pats ieškoti atsakymų ir sprendimų ir apskritai tampa aktyvesnis.

Kai suprasite to žmogaus situaciją geriau (pasikalbėjęs su juo), matysite, kas vyksta ir ar galite kažkuo padėti. Galite pasiūlyti savo pagalbą, paramą, perspektyvą, nuomonę ir panašiai. Žmogus gali norėti savo problemą spręsti kažkaip konstruktyviai, gali ir nenorėti. Viskas, ką galite padaryti jūs, tai apie tai pasikalbėti, bet jeigu jis nepasiruošęs arba nenori, tai mažai ką padarysite. Negalite kitam padėti per jėgą. Duokite jam žinoti, kad jeigu reikia, tai jūs esate prieinamas, kad jį palaikote, kad norite padėti, bet jeigu jam to nereikia, tai viskas gerai. Jeigu jis pagalbą priima, vėlgi, pasistenkite išlikti empatiškas, supratingas ir smalsus užuot iškart puolęs spręsti problemą ar viską taisyti.

Tai pat galite išreikšti savo pageidavimą, kad žmogus bent kažkiek bendrautų. Tarkime, pasakyti: “Jeigu nori pabūti vienas, suprantu – netrukdysiu. Bet gal galėtum labai trumpai parašyti, ar tau viskas gerai?” Žmogus gali sutikti atsakyti, gali ir nesutikti, bet visada galite paprašyti. Jeigu žmogus iš tiesų nori pabūti vienas, gerbkite jo norą. Nekvoskite per jėgą, nes tai gali jį tik dar labiau nuliūdinti ar supykdyti.

Apibendrinimas. Jeigu atvejis nekritinis, pasikalbėkite apie tai, kai žmogus jausis geriau. Duokite jam žinoti, kad esate jo pusėje, kad jis jums iš tikrųjų rūpi, kad norite padėti, jeigu jam to reikia. Stenkitės bendrauti empatiškai ir venkite kišti sprendimus ar išreikšti savo paties nepasitenkinimą, kad žmogus su jumis nebendrauja. Supraskite, jis tą daro ne norėdamas jums sukelti skausmą ar nepatogumą, bet paprasčiausiai dėl to, kad jam emociškai sunku. Sužinokite daugiau apie depresiją ir psichinę sveikatą, kad suprastumėte tokias situacijas geriau. Klauskite klausimų. Klausykitės įdėmiai. Bandykite suprasti. Jeigu žmogui norisi arba prašo, galite švelniai pasiūlyti savo perspektyvą ar pagalbą.

Tikiuosi, kad jūsų artimasis greitai pasijus geriau. Sėkmės!
Darius
-----
Jeigu straipsnis patiko, paspauskite 'Like' ir pasidalinkite su kitais. Jeigu norite paremti Saviarcheologija.lt darbą, galite tą padaryti čia.