Ši įrašų serija parašyta remiantis Ole Vedfelt knyga "The Dimensions of Dreams: The Nature, Function and Interpretation of Dreams". Šioje knygoje apžvelgiama visa sapnų teorijos ir analizės istorija, pradedant Froidu ir Jungu, baigiant paties autoriaus siūloma multidimensine teorija. Remdamasis šia knyga ir kitais šaltiniais bandysiu panašiu chronologiniu principu bent jau paviršutiniškai apžvelgti / reziumuoti sapnų analizės teoriją.


Froidas, froidiečiai, neofroidiečiai

Šios šakos atstovai mano, kad sapnai kyla iš primityvių ir infantilių vidinių impulsų, kurie yra užmaskuoti psichės gynybos mechanizmų. Naudodamiesi froidiečių teorijomis ir atradimais, sapnus galime naudoti, kad ištirtume ir įsisąmonintume užgniaužtus vaikystės konfliktus; sapnuose galime rasti ir suprasti gynybos mechanizmus, pamatyti, kaip vidinius konfliktus „perduodame“ kitiems.

Pasak Froido, iš vienos pusės, sapnai leidžia per fantaziją patenkinti užgniaužtus pasąmonės vidinius impulsus; iš kitos pusės, saugo sąmonę nuo minčių, kurios yra tokios šokiruojančios, kad sapnuotojas suvokdamas jas tiesiogiai, o ne per simbolius, negalėtų miegoti. Taigi, Froido manymu, sapnai turi 2 funkcijas: patenkinti norus / poreikius ir apsaugoti miegą.

Sapnų šaltiniai:

a) Kūniški (somatiniai). Kūno pozicija, blogas virškinimas, temperatūra, skausmas ir kiti fiziniai veiksniai, pvz., garsai, šviesa, šaltis, šiluma... Labai retai sapnus sukelia TIK tokie stimulai, dažniausiai jie siejasi su psichiniais šaltiniais.

b) Vakar dienos likučiai - kupini emocijų ir energijos sapne pasirodantys minčių procesai iš vakar dienos. Jeigu žmogus sapnuoja, jog rūsyje dingo šviesa, galima teigti, kad tai sapnuojama, nes vakar name dingo elektra. Bet tai nepaaiškina, kodėl visi namo gyventojai nesapnavo tokio sapno.

Visi sapnų analitikai po Froido sutinka su juo, kad vienaip ar kitaip vakar dienos likučiai sapne siejasi su kažkuo, kas reikšminga psichologiškai.

c) Vaikystės potyriai. Jie labai dažnai būna užmaskuoti.

Turbūt daugmaž visi sapnų analitikai pritaria, kad žmogaus pasąmonėje yra daugybė prisiminimų iš labai ankstyvos vaikystės. Netgi mūsų vaikiškumas, suprantamas kaip infantilūs impulsai, yra gausus sapnų medžiagos šaltinis.


Nepaslaptis, kad šalia laisvos asociacijos metodo, Froidas daug dėmesio skyrė simboliams, kurie, pasak jo, turi fiksuotą reikšmę, beveik išimtinai seksualinę. Pvz., ginklai, įrankiai ir panašūs daiktai žymi vyriškus lytinius organus, o tuščiaviduriai daiktai – moteriškus. Taip pat Froidas kreipė dėmesį į sapno kalbą: žodžių žaismą, homonimus, asociacijas. Pvz., violets (našlaitės) primena violate (išprievartauti); jo dėdė jį bučiuoja automobilyje reiškia autoeroticizmą.

Neofroidiečiai Erika Fromm ir Thomas French manė, kad sapnų funkcija nėra apsaugoti miegą, bet kad jie padeda spręsti emocines problemas. Jie taip pat manė, jog sapnai turi kongnityvinę struktūrą.

Erik Erikson galvojo, kad sapnų energijos šaltinis tikriausiai yra infantilūs norai, bet taip pat kad sapnai trumpam pašalina žmogaus vienatvės jausmą, nuramina sąžinę ir saugo jo identitetą; ir visa tai daro skirtingais bei instruktyviais būdais. Pasak Eriksono, sapnai atlieka konstruktyvią, problemų sprendimo funkciją ir gali vienu metu spręsti kelias problemas. Svarbiausios jų: perkėlimo konfliktai, vaikystės konfliktai ir gyvenimiški konfliktai, besisiejantys su socialine adaptacija. Eriksono epigenetiniame vystymosi modelyje pirmosios stadijos išplečia Froido supratimą apie infantilų seksualumą: pasitikėjimas / nepasitikėjimas siejamas su oraline stadija, savarankiškumas / gėda ir abejonė – su analine stadija, iniciatyva / kaltė – su faline stadija, ir t. t.

Apibendrinimas.
Froidas pirmasis sukūrė psichologinę sapnų analizės sistemą, kurios ašis – tezė, kad sapnai yra pasąmoningų norų tenkinimas, o jų funkcija – apsaugoti miegą. Sapnų turinys perkelia žmogų į ankstyvuosius jo gyvenimo etapus ir jis yra pasąmonės ir ego gynybos mechanizmų mišinys. Tikrasis sapnų energijos šaltinis – infantilūs seksualiniai impulsai. Neofroidiečiai kalbėdami apie sapnus daug dėmesio skiria perkėlimui, gynybos mechanizmams ir sieja sapnus su hipotetiniu nepriklausomu agresijos impulsu bei psichosocialiniu vystymosi stadijų modeliu.

Kritika.
Truputis rimtos ir pagrįstos Froido kritikos iš Daniel Mackler knygos "Toward Truth" (112–113 psl.). Citata:

Freud stated correctly that dreams are "the royal road to the unconscious". Freud expressed his "royal road" idea many times, most famously on page 647 of The Interpretation of Dreams, as follows: "The interpretation of dreams is the royal road to a knowledge of the unconscious activities of the mind". Although I give Freud credit for attempting self-therapy with dream interpretation at its core, I discount many aspects of his dream theory, find his book The Interpretation of Dreams more obfuscating than enlightening, and often find him to be a distorted thinker in general. The authors Jeffrey Masson (in The Assault on Truth), Alice Miller (in Thou Shalt Not Be Aware), and Judith Herman (in Trauma and Recovery) clearly point out how he sold out children sexual abuse survivors first by denying that they were abused at all and second by creating the drive theory and Oedipus complex - which blame them for having supposedly desired the abuse he labels them as fantasizing having experienced! To me this calls strongly into question what type of father he was to his six children. And certainly such a denier of emotional reality couldn't have been such a good therapist to his patients – much less to his daughter Anna, whom he psychoanalyzed. (For more on this see Robert Coles's biography on Anna Freud in the bibliography.)

Šaltiniai ir rekomendacijos:

Ole Vedfelt "The Dimensions of Dreams: The Nature, Function and Interpretation of Dreams"

Sigmund Freud "The Interpretation of Dreams"