Trečiajai sapnų analizės šakai galima priskirti tokius psichoanalitikus, kurie sapnų šaltiniu laikė nemiego būvį (waking state).

Sapnai ir nemiego būvis
A. Adler, E. Fromm, M. Ulmann, C. Hall

Kaip jau minėta ankstesniuose įrašuose, Froidas manė, kad sapnai yra primityvių impulsų saugiklis; Jungas sapnus laikė atradimų šaltiniu (sources of revelation) – abu jie pritarė, kad sapnai kyla iš pasąmonės.

Kitas psichoanalizės pionierius Alfred Adler manė priešingai: kad sapnai kyla iš nemiego būvio ir kad jie parodo būtent tokią asmenybę, kokia ji yra ir nemiegant, t. y. realybėje. Remiantis šia teorija, sapnų funkcija - pabaigti spręsti problemas, kurios tądien liko neišspręstos. Kadangi mes dažniausias sapnų nesuprantame arba juos net užmirštame, A. Adleris darė prielaidą, kad esminis dalykas tai, kokius jausmus ir emocijas sapnas sukelia. Sapno prasmė ir yra emociškai mus paruošti susigrumti su kasdienėmis konfliktinėmis situacijomis. Sapnai orientuoti į ateitį.

Būtent A. Adler'is sugalvojo konceptą nepilnavertiškumo kompleksas (inferiority complex) ir tvirtino, jog svarbiausia ir miegant, ir nemiego būvyje yra tai, kad ego savivertės jausmas nesumažėtų. Pavyzdžiui, sapnai, kuriuose sapnuotojas skrenda, rodo, kilimą iš apačios aukštyn. Jie simbolizuoja lengvumą įveikiant sunkumus ir tai, kad žmogus įgauna pranašumą. Todėl leidžia preziumuoti, kad sapnuotojas yra aktyvus, žvelgiantis į ateitį, ambicingas, negalintis atsisakyti savo ambicijų net miegodamas.

Adlerio sapnų teorijos toli gražu ne tokios detalios ir išdirbtos kaip Froido ar Jungo. Tačiau daug jo idėjų perėmė tokie nusipelnę sapnotyrininkai kaip Montague Ullman ir Erich Fromm.

Tačiau pats inovatoriškiausias ir įtakingiausias šios sapnotyros šalos atstovas yra Calvin Hall. Jis yra turinio analizės (content analysis) metodo pradininkas. Pagal šią teoriją, į sapną reikėtų žiūrėti kaip į verbalinį tekstą, kaip į istoriją ar spektaklį, kuris yra padalintas į atskirus elementus. Tuos elementus sugrupavus, matyti elementų dažnumas ir tendencijos.

C. Hall'o ir jo kolegos R. Van De Castle'o naudojama elementų grupavimo sistema. Beveik visus sapno elementus galima priskirti vienai ar kelioms iš šių grupių:

• Veikėjai (gyvūnai, vyrai, moterys, draugai, nepažįstamieji...)
• Socialinės interakcijos (agresija, seksualumas, draugiškumas...)
• Veiksmai (galvojimas, kalbėjimas, bėgimas, važiavimas...)
• Sėkmė ir nesėkmė
• Laimė ir nelaimė
• Emocijos (džiaugsmas, liūdesys, gėda...)
• Aplinka (atvira erdvė vs. uždara erdvė, pažįstama vs. nepažįstama)
• Aprašomieji modifikatoriai (spalva, dydis, amžius, greitis ir pan., pvz.: aukštas, greitas, raudonas)
• Laikas (trukmė, paros metas ir pan., pvz.: penkios minutės, naktis)
• Elementai iš praeities
• Nuorodos į maistą ir valgymą

C. Hall'as stengdavosi neinterpretuoti kiekvieno sapno atskirai, bet tikėjo, kad norint pamatyti tikrąją žmogaus asmenybę reikia sapnų serijos. Jis pamatė, kad sapnai siejasi tarpusavyje kaip dėlionės gabaliukai.

Savo knygoje „The Meaning of Dreams“ jis aprašo dviejų jaunų amerikiečių sapnų serijas. Vienas jų yra jautrus muzikantas, kuris gyvenime (t. y. nemiego būvyje) yra drovokas, nelabai judrus ir bijo merginų. Jis pasyvus, užsisklendęs, stokojantis energijos. Antrasis vaikinas yra pragmatiškas, energingas, konkuruojantis, mėgsta sportą, medžioklę, žvejybą. Jis gyvybingas ir pasiekiantis ko nori.

Šių vaikinų charakterio ir gyvenimo būdo skirtumai aiškiai matomi jų sapnuose. Pirmasis vaikinas sapne dažniausiai yra stebėtojas, antrasis – veikia pats. Šešiuose sapnuose pirmasis vaikinas važiuoja automobilyje, tačiau tik viename sapne jis vairuoja pats – likusiuose jis yra keleivis ant galinės sėdynės. Jo sapnuose kiti žmonės užsiima įvairiausia veikla, bet jis pats tik sėdi ir stebi. Jis taip elgiasi iš baimės. Viename sapne jis glamonėjasi su dviem merginom, bet staiga pasirodo raumeningas ir išvaizdus jaunuolis, kuris agresyviai jį užpuola; vėliau senas konduktorius jį įspėja, kad daugiau tokia veikla neužsiimtų. Tai rodo, jog vaikino patirtis tokia, kad jeigu jis parodys savo potraukį merginoms, bus konkurentų nubaustas arba tėviškos figūros išpeiktas. Jo sapnai rodo, kad jis nuolat save baudžia.

Antrasis vaikinas – priešingai: trylikoje iš keturiolikos sapnų užsiima energinga veikla. Jis eina imtynių, šaudo, lipa į uolą, slidinėja, piešia, jodinėja, ir t. t. Jis glebėsčiuoja savo draugus, nušauna savo priešus, mylisi su merginomis. Visi šie sapnai puikiai atitinka jo jaudinantį ir energingą gyvenimo būdą.

Dešimtmetį trukusios C. Hall'o ir jo kolegų atliktos studijos parodė, kad sapnai pasižymi nuoseklumu ir pasikartojimu. Tą patį, kaip jau minėta praeitame įraše, buvo pastebėjęs ir Jungas, tyrinėdamas vaikų sapnus, kurie gali „parodyti žmogaus ateitį“ (t. y. galima daryti prielaidą, kad žmogaus charakteris ir elgesio modeliai nuo vaikystės dažniausiai iš esmės per daug nepasikeičia). Šis fenomenas jungiškoje sapnų analizėje buvo gerai žinomas ir pripažįstamas. Tačiau naudojant C. Hall'o metodą, tapo galima tą pademonstruoti moksliškai objektyviu būdu.

Svarbiausi sapnų elementai ir jų simbolinė reikšmė.

Pasak C. Hall'o, esminiai aspektai, pagal kuriuos reikėtų skaldyti sapną yra šie: situacija, veikėjai, veiksmai ir emocijos. Aplinka dažniausiai būna banali ir įprasta: kambarys, automobilis, paplūdimys, restoranas. Egzotiškesnės sapno vietos pasitaiko daug rečiau. 15-oje iš 100 sapnų sapnuotojas yra judančioje transporto priemonėje.

C. Hall'as judėjimą interpretuoja kaip ambiciją, progresą ar tam tikrą pasiekimą, ryšių su šeimos nariais nutraukimą, bėgimą nuo kažko ar mirtį. Kaip vyksta pats judėjimas, parodo, kaip sapnuotojas tose situacijose elgiasi. Jeigu sapnuotojas, pavyzdžiui, vairuoja tėvo automobilį, tai rodo jo nepriklausomybę nuo tėvo (ar jo idėjų, požiūrio). Jeigu sapnuotojas negali automobilio suvaldyti, tai jis jaučiasi negalintis kontroliuoti savo gyvenimo. Jeigu automobilis didelis ir prabangus, jis gali būti grandioziškos nuomonės apie save simbolis.

Sapno veiksmai dažniau būna kokia nors teigiama ir maloni veikla nei darbas ar kasdienė rutina. O veikėjai dažniau būna pažįstami, artimi nei nepažįstami. Jie gali žymėti ir paties sapnuotojo asmenybės dalis, ir jo santykį su išorine realybe; tai dera su Jungo subjektyvia (vidine) ir objektyvia (išorine) interpretacija. Nepažįstamas veikėjas sapne gali žymėti svetimą paties sapnuotojo dalį ar neatpažintą realybėje pažįstamo žmogaus asmenybės dalį. Jeigu sapnuose pasitaiko daug nepažįstamų asmenų, tai gali reikšti, kad sapnuotojas labai vienišas, atsiskyręs.

Sapnų funkcija

Visi šios sapnų interpretacijos mokyklos atstovai sutaria, kad sapnų tikslas – problemų sprendimas. Dėl šios priežasties dažniau sapnuojamos problemos ir nerimas negu džiaugsmas ir sėkmingi įvykiai.

Kai dažnai sapnuojame artimus žmones, tai todėl, kad mes su jais emociškai susiję, ar tos emocijos būtų meilė, baimė, pyktis, ar emocijų kombinacija. Tačiau svarbu pabrėžti, kad retai sapnuojame žmones, su kuriais santykiai stabilūs ir tenkinantys – tą žmogų sapnuojame tik kai jausmai jam tampa problematiški. Pasak C. Hall'o, apie sėkmingus dalykus nesapnuojame todėl, kad jie nesukelia galvoje įtampos, o įtampa yra būtina sąlyga, kad galvotume ir sapnuotume.

Ullman'as, Fromm'as ir Adler'is yra tos pačios nuomonės, kad sapnai padeda spręsti neišspręstas problemas. Tai sutinka su jungiečių ir daugumos neofroidiečių požiūriu. Nors Froidas pats neskelbė šio požiūrio, bet sapnus naudojo psichoanalitinėms problemoms spręsti. Tačiau žvelgiant pragmatiškai, nors ir iki dabar aptartųjų sapnų analizės šakų požiūriai šiuo klausimu daugmaž sutampa, daug kas priklauso nuo to, kaip sapnas interpretuojamas.


Ši sapnų analizės mokykla yra didžiąja dalimi materialistinė ir pragmatinė. Adler'is svarbia koncepcija laiko sveiką protą; Ullman'as domisi beveik vien kasdieniais sapno aspektais; Hall'as, besilaikantis Aristotelio sapnų teorijos, nemano, kad sapnai yra kažkas paslaptingo ar ezoteriško.


Ankstesni šios serijos įrašai:

Sapnai (1 dalis): Froidas

Sapnai (2 dalis): Jungas

Šaltiniai ir rekomendacijos:

Ole Vedfelt "The Dimensions of Dreams: The Nature, Function and Interpretation of Dreams

Content Analysis Explained