Visos iki tol aptartos sapnų analizės mokyklos ir sapnų interpretuotojai, nors to ir neiškėlė į pirmąjį planą, daug dėmesio skyrė emociniams sapnuotojo potyriams. Pati įtakingiausia jutiminės terapijos šaka – geštaltinė terapija.


Geštaltinė terapija ir F. Perls'as

Geštaltinės terapijos pradininku laikomas Fritz'as Perls'as. Perls'as savo terapijos pavadinimą perėmė iš geštaltinės psichologijos, kuri teigia, kad jaučia ne dalimis o visuma – geštaltais. Pavyzdžiui, girdint muziką priimama melodija, o ne pavienis garsas; žiūrint į paveikslą, jis ne dėliojamas iš gabaliukų, bet matomas iškart visas.

Perls'as žmogaus asmenybę laikė save reguliuojančia organizacija, organizmu. Savaime suprantama, sąveikaujame su mus supančia aplinka, bet būtent organizmas atrenka ir formuoja patirtis bei veiksmus. Organizmas visuomet veikia kaip vienis. Organizmo balanso trūkdžiai sukuria nepilnus geštaltus.

Perls'o teigimu, organizmas yra spontaniškai kūrybingas, todėl gebantis geštaltus užbaigti ir taip atkurti balansą. Jeigu geštaltai dėl spaudimo iš aplinkos ar per didelės savikontrolės lieka neužbaigti, kyla įtampa, kuri gali tapti chroniška ir trukdyti asmenybei augti. Tokiu atveju, geštaltinės terapijos tikslas – užbaigti neužbaigtus geštaltus. Praktiškai matyti, kad geštalto išlaisvinimas visada yra lydimas stiprių emocinių iškrovų. Būtent šios emocinės iškrovos yra geštaltinės terapijos esmė. Intelektualizavimas ir abstrakcijos yra pagrindinis geštaltinės terapijos priešas.

Perls'o terapijos esmė – padėti žmogui būti čia ir dabar, nuolat būti sąmoningam apie tai, kas šiuo metu vyksta jo asmenybėje.


F. Perls'as ir sapnas

Pasak Perls'o, sapnas yra „pati spontaniškiausia žmogaus egzistencijos išraiška“, jos „koncentruotas atvaizdas“; „egzistencijos komunikacija“, t. y. žinutė, kaip sapnuotojas turėtų žvelgti į savo gyvenimą.

Perls'o teigimu, įvairios sapno dalys yra žmogaus asmenybės dalys. Jos yra išprojektuotos iš ego į įvairius sapno elementus. Dėl baimės mes bandome nuo jų atsiriboti ir tokiu būdu atsiribojame nuo savęs. O konfliktai tarp sapno elementų atspindi konfliktus asmenybėje. „Suprasti sapną“ reiškia suprasti, ko stengiesi išvengti. Susilieti su savo išprojektuotomis dalimis galima jas atpažįstant, jomis tampant, juntant save. Tą padaryti galima žaidžiant vaidmenimis.

Perls'o mėgstamiausias pavyzdys – pacientas, sapnavęs, jog palieka Perls'o biurą ir eina į Centrinį parką. Jis pereina per raitųjų taką, vedantį į parką. Perls'as paprašo kliento suvaidinti raitųjų taką. Klientas atsako: „Ir ką, leisti, kad visi ant manęs šiktų?“ Tačiau Perls'as šį sapno elementą apibūdino ir kitaip, pabrėždamas, jog raitųjų takas išreiškia kryptingumą, ramų judėjimą, grožį etc., kad klientas neįstrigtų negatyvioje projekcijoje: būti apšikamam.


Perls'as idealu laikė „mokymąsi per atradimą“. Jis pasisakė prieš interpretavimą, analizę ir paaiškinimą. Žodinis kontaktas yra išplėštas iš mūsų pasaulio suvokimo visumos. Jis niekada negali atstoti potyrio. Kad pajustume visumą, taip pat reikia stebėti kūno laikyseną, judesius ir pojūčius. „Geras terapeutas“ klausosi ne „paciento pateikiamo beprasmio turinio, o garsų, muzikos, dvejojimo“. Užuot interpretavęs, jis turėtų suteikti atgalinį ryšį - ne tik apie kliento žodžius, bet apie viską, ką jame mato ir jaučia.


Ankstesni šios serijos įrašai:

Sapnai (1 dalis): Froidas

Sapnai (2 dalis): Jungas

Sapnai (3 dalis): sapnai ir nemiego būvis

Sapnai (4 dalis): egzistencinė ir fenomenologinė sapnų analizė

Šaltiniai ir rekomendacijos:

Ole Vedfelt "The Dimensions of Dreams: The Nature, Function and Interpretation of Dreams

Gestalt Therapy: An Introduction