Jungas

Jis [kladingai] teigė, kad pasąmonė padalinta į 2 iš esmės skirtingus sluoksnius:
a) asmeninį (personal);
b) kolektyvinį (collective).

Asmeninį sluoksnį sudaro asmeniniai kompleksai ir atsiminimai iš vaikystės, kurie yra užgniaužti ir pamiršti, nes netinka dabartyje.

Kolektyvinį sluoksnį sudaro archetipai (universalūs žmonijos potyriai) – kolektyvinė atmintis ir žinios. Kolekyvinė pasąmonė, pasak Jungo, yra pagrindinė sapnų priežastis. (Ši teorija panaši į Platono Formas ir dėl tų pačių priežasčių klaidinga – kolektyvinis sluoksnis neegzistuoja, nebent kalbėtume apie įgimtus žmonių instinktus ar panašius bioevoliucinius reiškinius arba kultūrą / aplinką / visuomenę, kurioje žmogus gyvena.)

Jungas sapnus pagal jų reikšmingumą (kaip jie siejasi su sąmone) skirsto į keturias kategorijas:
1) Sapnas reiškia nesąmoningą reakciją į sąmoningą situaciją.
2) Sapnas reiškia situaciją, kuri kyla iš konflikto tarp sąmonės ir pasąmonės.
3) Sapnas reiškia tam tikrą pasąmoningą tendenciją, kuria siekiama pakeisti sąmoningą nuostatą / požiūrį / elgesį.
4) Sapnas reiškia nesąmoningus procesus, kurių ryšio su sąmone įžvelgti nepavyksta.

Pirmajai kategorijai priklausantys sapnai vadinami reakcijų sapnais. Jie suprantami taip pat, kaip kad Froido psichologiškai aktualūs vakar dienos likučiai, t. y. jie siejasi su realiais šių dienų išgyvenimais.

Antrajai kategorijai priklausantys sapnai rodo bendresnį konfliktą tarp sąmonės ir pasąmonės. Knygoje pateikiamas pavyzdys sapno, kuris tiesiogiai nesisieja su vakar dienos įvykiais, bet perteikia tai, kad sapnuotojas „netiki“ sapnais, t. y. jis rimtai nežiūri į sapnus (kylančius iš pasąmonės).

Trečiajai kategorijai priklausančiais sapnais siekiama pakeisti sąmoningą elgesį / mąstymą. Pvz., žmogus sapnuoja, kad žvejoja paprasta meškere, bet jam nekimba, o paėmus tridantį tuojau pat pavyksta persmeigti nuostabią žuvį. Šį sapną sapnavo žmogus, sirgęs sunkia depresija; pakeitus gydymą, jis greitai pasveiko.

Ketvirtajai kategorijai priklausančių sapnų sąsają su sąmone geriausiu atveju galima įžvelgti tik daug vėliau. Tokie sapnai yra labai reti ir gali būti lemiami sapnuotojo asmeniniam vystymuisi. Pasak Jungo, tokie sapnai gali sukelti staigius psichozės ar stiprios neurozės protrūkius.


Jungas pabrėžė, kad sapnai ypatingai svarbūs yra sapnai iš ankstyvos vaikystės (kitaip tariant, vaikų sapnai). Jungas suprato, kad tokie sapnai kyla iš pačių giliausių asmenybės sluoksnių ir yra tokie prasmingi, kad dažnai net gali nusakyti žmogaus ateitį (aišku, ne būrėjų ateities išpranašavimo prasme). Vaikystės sapnai dažnai kartojasi ir tolesniais gyvenimo etapais, o tai dar labiau pabrėžia šių sapnų svarbą.

Jungo sapnų interpretacijos principai

1. Sapno draminė struktūra
2. Sapno ateities ir praeities aspektai
3. Sapno kontekstas
4. Subjektyvi (vidinė) ir objektyvi (išorinė) interpretacija
5. Interpretacijos patvirtinimas

Sapno draminė struktūra

Jungas pastebėjo, kad sapno struktūra yra tokia pati kaip klasikinės graikų dramos. Sapną galima padalinti į tokias dalis:
Ekspozicija. Sapno pradžia. Laikas, vieta, sapno veikėjai.
Vystymasis. Pristatoma sapno problema.
Kulminacija. Šioje vietoje gali būti pozityvi problemos transformacija, gali būti katastrofa.
Atomazga. Sapno pabaiga. Matomas problemos (neišsi)sprendimas, naratyvo pabaiga.

Sapno ateities ir praeities aspektai

Sapnas gali sietis su ateitimi, esamos problemos sprendimu, galimybių svarstymu. Jis taip pat gali sietis su trauminiais vaikystės įvykiais.

Sapno kontekstas

Jungas rekomendavo kiekvienam atskiram sapno elementui rasti asociacijų ar sąsajų su simboliais ir tokiu būdu joms prasmių.

Subjektyvi (vidinė) ir objektyvi (išorinė) interpretacija

Pasak Jungo, sapno veikėjai gali žymėti sapnuotojo psichinę būseną ir kompleksus jo galvoje (subjektyvi interpetacija) ir tai, kaip jie siejasi su tikrais žmonėmis realybėje (objektyvi interpretacija). Objektyvi interpretacija aktuali, kai sapno veikėjas yra svarbus asmuo sapnuotojo gyvenime, pvz., šeimos narys, artimas draugas ir pan. Subjektyvi interpretacija labiau aktuali tada, kai sapno veikėjas yra tolimas, nereikšmingas ar nepažįstamas, asmuo, istorinė ar netikra asmenybė.

Interpretacijos patvirtinimas

Jungo siūlomi teisingos interpretacijos bruožai:

1. Interpretaciją patvirtina keli tos pačios serijos sapnai. Kaip pavyzdys pateiktas sapnas, kai žmogus sapnavo, kad jo tėvas bando padalinti gaublį į dvi lygias dalis. Jungas tą susiejo aliuzija į biblinį kontekstą, kai Dievas perskiria vandenis esančius apačioje ir viršuje. Interpretacija pasitvirtino, kai pacientas pasakė, kad taip pat sapnavo, kad Dievas sukūrė pasaulį iš žaibų ir griaustinio.
2. Interpretacija sapnuotojui kažką pasako, „surezonuoja“.
3. Interpretacija sapnuotojui sukelia tam tikrą efektą ir priveda prie rezultatų.

Apibendrinimas.
Jungas nemanė, kad sapnai slepia, nutyli, priešingai, laikė juos atskleidžiančiais. Iš esmės jam nelabai rūpėjo, kas negero nutiko vaikystėje, o labiau buvo aktualu, ką sapnai sako apie mūsų potencialą, kaip padeda spręsti esamas problemas. Deja, Jungo laikais psichoanalizė dar buvo visai naujas mokslas, todėl iš dalies galima „pateisinti“ tuometinį jo neracionalų „fetišą“ kolektyvinei pasąmonei, archetipams, alchemijai ir panašiems reiškiniams. Nepaisant to, Jungas yra vienas iš sapnų analizės, ir apskritai psichoanalizės, pionierių, įnešęs nemažą indėlį. Ir Jungas, ir Froidas, nepaisant jų nesutarimų, sutiko, kad sapnai kyla iš pasąmonės.


Ankstesni šios serijos įrašai:

Sapnai (1 dalis): Froidas


Šaltiniai ir rekomendacijos:

Ole Vedfelt "The Dimensions of Dreams: The Nature, Function and Interpretation of Dreams

K. G. Jungas „Žvelgiant į pasąmonę“