Remdamasis labai išsamiu moksliniu veikalu apie sapnus kaip reiškinį ir apie jų analizės teoriją, Ole Vedfieldo knyga „Sapnų dimensijos“, jau esu glaustai aprašęs penkias pagrindines sapnų analizės šakas, pradedant Froidu ir baigiant geštaltine terapija. Pats knygos autorius siūlo neapsiriboti tik vienu požiūriu ir į sapnus žvelgti kaip į multidimensinį reiškinį, t. y. kaip į reiškinį, galintį turėti daug reikšmių ir daug būdų prie tų reikšmių prisikasti...

Pradžiai įdomi informacija... Žmogaus smegenys gali absorbuoti maždaug 11 milijonų informacijos vienetų per sekundę. Tačiau iš tų 11 mln. informacijos vienetų, sąmoningai apdoroti galime tik 40. Visa kita apdoroja mūsų pasąmonė. [Šaltinis]

Tai reiškia, kad mūsų pasąmonė mūsų gyvenime užima daug svarbesnį vaidmenį nei mes galvojame. Žmonės, kalbėdami apie tokius dalykus kaip „nuojauta“, „šeštasis pojūtis“, „pokalbiai su dievu“, „pokalbiai su mirusiais“, „intuicija“, iš tikrųjų kalba apie pasąmoningus arba dalinai sąmoningus reiškinius, vykstančius jų galvoje. Taip pat žmonės labai dažnai elgiasi pasąmoningai ir tik vėliau savo veiksmams sugalvoja sąmoningų priežasčių ar pateisinimų.

Tad jeigu norime būti kuo sąmoningesni, racionalesni ir suprasti, kas su mumis ir mumyse vyksta, turėtume stengtis kuo geriau pažinti save ir savo pasąmonę. Tą daryti galima įvairiais būdais ir įvairiomis tų būdų kombinacijomis, tuos būdus aš pavadinau saviarcheologijos priemonėmis. Vienas iš tų būdų yra darbas su sapnais....

Dar Froidas yra teisingai pasakęs: „Sapnai yra karališkasis kelias į pasąmonę.“ Taigi, sapnų tyrinėjimas yra labai geras savęs pažinimo būdas ir tiesiausias kelias į mūsų pasąmonę.
Sapnų analizė mums padeda suprasti, kad esame kompleksiškos būtybės, kurių viduje vyksta įvairiausi konfliktai. Sapnai taip pat padeda atrasti užmirštas ar užgniaužtas savo asmenybės dalis ir emocijas. Pavyzdžiui, žmogus, kuris gyvenime yra ramus, taikus, nekonfliktuojantis, gali sapnuoti labai agresyvius, niūrius sapnus, ir tai gali reikšti, kad jis savyje turi užgniaužto pykčio arba agresijos, arba nuoskaudos ar baimės ir netyrinėdamas savo sapnų gali niekada apie tai ir nesužinoti.

Sapnai padeda mums suprasti, kaip elgiamės ir ką jaučiame tam tikrose situacijose, padeda atpažinti savo poreikius, svajones, baimes, patirtas traumas ir turimas vidines žaizdas, vaikystėje nepatenkintus poreikius, santykius su žmonėmis ir t. t.

Viskas būtų šaunu ir paprasta: tyrinėkime savo sapnus ir save pažinsime, tačiau čia prieiname prie sunkumų. Pirmasis sunkumas, apie kurį turbūt jau kai kas pagalvojote ir patys, yra tas, kad visa tai, kaip ir bet koks rimtesnis darbas su savimi, gali sukelti stiprių, skausmingų ar kitaip nemalonių emocijų arba prisiminimų. Bet kaip ir treniruojant savo kūną, taip ir treniruojant savo vidų, diskomfortas yra neišvengiamas...

Antrasis ne ką mažesnis sunkumas yra tas, kad sapnai yra užkoduoti simboliais, todėl dažniausiai būna labai sudėtinga suprasti, ką mūsų pasąmonė mums sako. Ir čia verta pabrėžti, kad nors kai kurie simboliai yra panašūs visiems, bet kiekvienas esame individualus, t. y. mūsų smegenys, mūsų psichika, mūsų patirtys yra unikalios, todėl visi turėtume stengtis suprasti, ką kiekvienas simbolis reiškia mums, ir nesistengti vadovautis kažkokiais vadovėliais ar įprastomis reikšmėmis.

Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad sapnai gali turėti keletą reikšmių. Na, nebijokite interpretuoti laisvai, keliais aspektais, galite naudotis laisvųjų asociacijų metodu, t. y. rašyti viską, kas tuo metu šauna į galvą, visas kylančias asociacijas. Atminkite, vien jau pats bandymas sapną interpretuoti yra labai naudingas.

Trečiasis svarbus darbo su sapnais sunkumas yra tas, kad dažnai savo sapnus greitai pamirštame arba visai neatsimename. Todėl labai vertinga prabudus naktį po sapno jį tuojau pat užsirašyti. Taigi, tiems, kas darbu su sapnais užsiima ar nori užsiimti rimtai, rekomenduoju prie lovos laikyti savo asmeninį žurnalą, diktofoną ar kompiuterį, kad sapną greitai galėtumėte užsirašyti ir miegoti toliau. Dažnai ryte būna labai keista skaityti tai, ko nebeprisimename, ko, atrodo, tikrai nesapnavome.

Taip pat naktį sapną ilgiau išlaikyti atmintyje padeda kitas metodas, kuriuo taip pat naudojuosi labai dažnai, t. y. sapno perkėlimas iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę. Kaip tą padaryti? Aš naktį prabudęs po sapno mintyse tą sapną keletą kartų nuosekliai pakartoju, kol jį įsimenu. Tada miegu toliau. O ryte prabudęs tą sapną dažniausiai pakankamai išsamiai atsimenu ir galiu užsirašyti.

Net jeigu viso sapno ir neatsimename, vertinga užsirašyti bent tiek, kiek atsimename, nes dažnai nutinka taip, kad rašydami pradedame atsiminti vis daugiau.

Taip pat vertinga į sapnus žiūrėti kaip į seriją, juos grupuoti, ieškoti bendrybių, stebėti, kaip tos pačios grupės sapnai palaipsniui kinta. Na, sakykime sapnuojate, kad važiuojate mašina. Galbūt viename gyvenimo etape sapnuojate, kad visuomet ar dažniausiai sėdite gale, kad vairuoja kažkas kitas, kad jūs esate keleivis, nuo kurio mažai kas priklauso. Tačiau po kurio laiko galite pradėti sapnuoti, kad važiuodami mašina ją vairuojate jūs patys ir kelionės eiga priklauso nuo jūsų. Ką tai sako apie jūsų gyvenimą? Juk tokius dalykus labai vertinga patyrinėti...

O toliau trumpai apie tai, kaip pradėti sapno interpretaciją. Nuo ko pradėti? Kaip į sapną žiūrėti? Į ką atkreipti dėmesį?

Jau Jungas pastebėjo, kad sapnas yra labai panašus į klasikinės dramos kūrinį. T. y. jis turi pradžią, pabaigą, veikėjus, vietą, laiką, veiksmą ar problemą, kulminaciją, atomazgą ir t. t.
Taigi, analizuojant sapnus galima pradėti nuo tokių bendrų dalykų:

• Koks sapno laikas? Vasara? Žiema? Diena? Naktis? Kokia sapno laiko trukmė?
• Kokia sapno atmosfera? Lyja? Saulėta? Tamsu? Šviesu? Šalta?
• Kur veiksmas vyksta? Kokia aplinka? Uždara ar atvira? Pažįstama ar nepažįstama? Kaip ji atrodo?
• Kas sapno veikėjai: žmonės, gyvūnai, mitinės būtybės, etc. Pažįstami ar nepažįstami? Kokie jie? Kokio amžiaus? Kaip atrodo? Koks sapne esi pats?
• Kas sapne vyksta (bėgimas, galvojimas, skrydis, kelionė, egzaminas ir pan.)? Ką veikiate jūs? Ką daro kiti sapno veikėjai?
• Kokios interakcijos tarp veikėjų (agresija, konfliktas, seksas, pagalba ir t. t.)? Koks tarp veikėjų santykis?
• Kokios sapno emocijos? Ką sapne jaučiate? Baimę? Liūdesį? Gėdą? Vienatvę? Beviltiškumą? Džiaugsmą? Ir pan. Ką jaučia kiti sapno veikėjai?
• Kokia sapno problema? Ar ji sapne išsprendžiama ar ne? Kuo tai baigiasi? Ar baigtis laiminga ar ne?
• Kaip baigiasi pats sapnas?

Tad galite pradėti nuo visų šitų išvardintų dalykų. Taip pat labai vertinga pagalvoti, kas vyko dieną prieš, nes turbūt visada sapnas vienaip ar kitaip būna susijęs su praeitos dienos įvykiais ar emocijomis.

Sapnų analizė man apskritai yra labai įdomus ir vertingas procesas. Neretai maloniai nusistebiu savo pasąmonės fantazija ir kūrybingumu, kartais galvoju: „Blemba, iš šito sapno galima sukurti labai gerą filmą ar knygą...“ Neabejoju, kad taip būna ne tik man.

Kokia jūsų sapnų tyrinėjimo patirtis? Kokie sunkumai? Kokie supratimai?


Šaltiniai ir rekomendacijos:



Sapnai (1 dalis): Froidas

Sapnai (2 dalis): Jungas

Sapnai (3 dalis): sapnai ir nemiego būvis

Sapnai (4 dalis): egzistencinė ir fenomenologinė sapnų analizė

Sapnai (5 dalis): geštaltinė terapija ir sapnų analizė

Racionalumas, emocijos ir įsitikinimai

Kas yra saviarcheologija?

Saviarcheologijos priemonės

Emocijos (1 dalis): bazinės emocijos

Emocijos (2 dalis): vidinis skausmas