Emocijos (2 dalis): vidinis skausmas

Pirmojoje dalyje aptariau, kas yra emocijos, kokia jų paskirtis bei 6 bazines emocijas: pyktį, baimę, liūdesį, džiaugsmą, nuostabą ir pasibjaurėjimą. Šiame įraše išsamiau pakalbėsiu apie vidinį skausmą (emocinį ar psichologinį), apie nemalonias emocijas, dažnai vadinamas „neigiamomis emocijomis“, „bloga savijauta“ arba tiesiog „[vidiniu, dvasiniu] skausmu“. Tačiau nemalonios iš esmės nereiškia blogos, netinkamos, nereikalingos, nesveikos.

Juk žmogaus emocijų spektras yra labai platus ir, žinoma, apima ne tik malonias emocijas. Ir malonios (pavyzdžiui: džiaugsmas, meilė, dėkingumas...), ir nemalonios (pavyzdžiui: liūdesys, nerimas, baimė...) – visos emocijos iš esmės yra sveikos, reikalingos, turinčios savo paskirtį ir žmogui pranešančios svarbią informaciją.

Labai dažnai kalbant apie emocinę savijautą tenka arba patiems ištarti, arba išgirsti iš kitų tokius žodžius: „jaučiuosi blogai“, „jaučiu skausmą“, „man bloga“, „man skauda“, „mane įskaudino“, ir t. t. Taigi, ką iš tiesų slepia ta bloga savijauta, tas vidinis skausmas?

Vidinį skausmą sudaro iš viena ar daugiau nemalonių emocijų, tokios, kaip:

Gėda. „Koks aš kvailas“, „aš toks tinginys“, „esu niekam tikus“, „aš toks bjaurus“, „koks aš nevykėlis“, „aš tokia negraži“, „aš niekam nepatinku“, „aš toks blogas“. Už visų šių teiginių slepiasi gėda. Gėda glaudžiai siejasi su nepasitikėjimu savimi. Nuo neadekvačios / nesveikos gėdos kenčia labai daug žmonių. Gėda taip pat plačiai naudojama kaip manipuliacijos ar gynybos mechanizmas.

Kaltė. Kaltė – beje, ir gėda – gali būti adekvati, kai žmogus supranta, kad pasielgė neteisingai, amoraliai. Tačiau, kaip ir gėda, dažnai būna nesveika ir yra labai plačiai paplitusi, naudojama siekiant manipuliuoti kitais.

Nusivylimas. Emocija, kurią žmogus jaučia, kai įvykiai ar kitų veiksmai nesutampa su jo lūkesčiais. „Tikėjausi, kad bus taip, o buvo kitaip.“ „Jis sakė, kad mane aplankys, bet neatėjo.“

Liūdesys. Ši emocija jaučiama kažko netekus ar dėl kažko stokos. Liūdesio intensyvumo skalė yra gana plati ir apima tokias būsenas, kaip nusiminimą, sielvartą, depresiją.

Abejonė / pasimetimas / dezorientacija. Šis jausmas žmogų aplanko, kai jis nežino, ką daryti toliau, kai kažko nesupranta, kai nepažįsta savęs, kai nesuvokia kitų elgesio, kai įvykiai jo gyvenime atrodo chaotiški, keisti, netikėti, nesuprantami.

Nerimas / baimė / siaubas. Emocija, jaučiama iškilus tikram ar potencialiam pavojui. Kaip ir gėda bei kaltė, baimė labai dažnai būna neadekvati ar visiškai nepagrįsta ir tarpasmeniniuose santykiuose naudojama kaip manipuliacijos įrankis.

Neviltis. Emocija, kurią žmogus jaučia, kai jam atrodo, kad nebėra pasirinkimo, kad neįmanoma išvengti nesėkmės ar tragedijos, kad jo veiksmai neturi įtakos.

Tuštuma. Jausmas, kai žmogus nemato savo gyvenimo ar savo veiksmų prasmės. Tuštumos jausmą dažnai lydi neviltis, apatija, depresija, vienatvė.

Vienatvė. Jausmas, kylantis, kai žmogus nejaučia ryšio su kitais, jaučiasi svetimas, „kitoks nei visi“, kai jam atrodo, kad nerūpi kitiems ar kad niekas jo nepažįsta ir nesupranta, kai jam nerūpi kiti.

Apgailestavimas. Emocija, kylanti, žmogui apmąstant vienaip ar kitaip netinkamus praeities veiksmus ir pasirinkimus. „O, kad būčiau tada padaręs taip...“ „Jei tik būčiau anksčiau atsikėlęs...“ „Geriau jau būčiau negėręs tiek daug alaus...“ Apgailestavimas – kaip ir kaltė – padeda žmogui atsižvelgti į praeities veiksmus ir daryti naudingesnius pasirinkimus ateityje.

Nuoskauda. Ši emocija dažniausiai jaučiama patyrus emocinę, psichologinę ar fizinę agresiją, neteisybę, nuoskriaudą, atstūmimą. Nuoskauda gali būti emocinė reakcija į tokius tiesiogiai ar netiesiogiai išreikštus žodžius: „tu man nerūpi“, „netrukdyk man!“, „tu man nepatinki!“, „tu ne toks, kaip visi!“, „nenoriu su tavim draugauti!“, „niekam neįdomu, ką tu galvoji!“ Nuoskauda, kaip indikuoja ir pati žodžio šaknis, dažnai sukelia didžiulį skausmą, ypač vaikams.

Frustracija. Tai emocija, kylanti, kai žmogus negali (arba jam atrodo, kad negali) patenkinti kažkokio svarbaus poreikio. „Vėluoju į darbą ir niekaip nerandu automobilio raktelių!“ „Skauda dantį, o pas stomatologą pateksiu tik po savaitės!“

Pabrėžtina, kad vaikystėje vienokį ar kitokį smurtą arba kitokias traumas patyrę ir šių traumų neįsisąmoninę žmonės turi ypač stiprų polinkį į aplinką ir į savo vidinį pasaulį neadekvačiai reaguoti šiomis nemaloniomis emocijomis, nes jie vienaip ar kitaip išgyvena potrauminį stresą.

Rekomendacijos:

Emocijos (1 dalis): bazinės emocijos.

Jums rekomenduojame

1 comments

  1. Ačiū, kad pasakei. Tikrai padėjai visą tai sumažinti...

    AtsakytiPanaikinti