Labai dažnai norime vienas kitam išreikšti dėkingumą arba norime, kad žmonės jį parodytų mums. Tokios padėkos formos kaip „tu labai jautrus“, „puikiai atlikai darbą“, „šaunuolis“ yra prasta komunikacija. Galite pagalvoti: „Kas blogo sakant žmogui komplimentą?“ Komplimentai dažniausiai yra pozityvūs kito žmogaus vertinimai. Tokie komplimentai suteikia apie sakantįjį labai mažai informacijos ir paverčia jį vertintoju.

Verslo pasaulyje ar švietimo įstaigose labai populiaru darbuotojus ir mokinius skatinti pagyromis. Tyrimai rodo, kad toks būdas veikia, tačiau tik trumpam, o žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, bausmių ir apdovanojimų metodas yra žmogui netgi žalingas: žmogus jaučiasi manipuliuojamas; dirba ar mokosi dėl atpildo ar kad išvengtų bausmės; pradeda manyti, kad jo savivertė priklauso nuo to, kaip jį vertina kiti („Tu tinginys!“ – „Jis mano, kad aš tinginys, vadinasi, esu tinginys...“); prarandama proga pasidžiaugti. Visa tai kenkia žmogaus pasitikėjimui savimi, motyvacijai, produktyvumui. Plačiau apie bausmių ir apdovanojimų metodą šiuo aspektu galite sužinoti Alfie Kohn knygoje „Punished by Rewards“.

Išreikškite padėką su džiaugsmu, o ne vedini manipuliacijos. Tai reiškia atsidėkoti norint pasidžiaugti, o ne siekiant už tai kažką gauti. Padėkos tikslas – pasidžiaugti, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis.

Padėkos komponentai

Marshall Rosenberg savo knygoje „Non-Violent Communication“ teigia, kad padėkos išraiška turėtų susidėti iš trijų dalių:

• veiksmų, dėl kurių mūsų gyvenimas pagerėjo;
• mūsų poreikių, kurie buvo patenkinti;
• jausmų, kurie kilo, kai mūsų poreikiai buvo patenkinti.

Eilės tvarka gali būti kitokia, ir ne viską visada būtina pasakyti pažodžiui, tačiau, norint padėką išreikšti kuo aiškiau, reikėtų išsakyti visus tris komponentus. Pagal neagresyvios komunikacijos principus pasakyti „ačiū“ reiškia: „Tu padarei taip; aš jaučiuosi šitaip; buvo patenkintas šis mano poreikis.“

M. Rosenberg pateikia tokį pavyzdį:

Moteris, priėjusi prie manęs po mokymų: Maršalai, jūs nuostabus!

Aš: Iš jūsų dėkingumo negaliu pasiimti tiek, kiek norėčiau.

Moteris: Kodėl? Ką turite omenyje?

Aš: Gyvenime esu vadintas daugybe visokiausių vardų, tačiau nepamenu, kad būčiau ko nors išmokęs iš to, kad esu kažkuo pavadinamas. Norėčiau iš jūsų dėkingumo pasimokyti ir juo pasidžiaugti, bet man reikia daugiau informacijos.

Moteris: Pavyzdžiui, kokios?

Aš: Pirmiausia norėčiau žinoti, ką pasakiau ar padariau, dėl ko jūsų gyvenimas tapo geresnis.

Moteris: Na, jūs toks protingas.

Aš: Deja, čia ir vėl tėra vertinimas, iš kurio nesuprantu, ką padariau, kad jūsų gyvenimas tapo geresnis.

Moteris kurį laiką galvoja, bet tada pirštu parodo į savo užrašus: Pažiūrėkite čia ir čia. Tai šitie du dalykai, kuriuos pasakėte.

Aš: A, tai jums vertingi šie du dalykai?

Moteris: Taip.

Aš: Toliau norėčiau sužinoti, kaip jaučiatės dėl to, kad pasakiau tuos du dalykus.

Moteris: Jaučiu viltį ir palengvėjimą.

Aš: O dabar norėčiau sužinoti, kokie jūsų poreikiai buvo patenkinti, kai pasakiau tuos du dalykus.

Moteris: Turiu aštuoniolikmetį sūnų, su kuriuo nesugebu bendrauti. Desperatiškai ieškojau kažko, kas galėtų padėti su juo užmegzti meilesnį ryšį, o šie du jūsų pasakyti dalykai man suteikė tai, ko ieškojau.

Išgirdęs visas tris reikalingos informacijos dalis – ką padariau, kaip ji jautėsi ir kokie jos poreikiai buvo patenkinti – galėjau su ja pasidžiaugti padėka. Jeigu moteris iškart savo padėką būtų suformulavusi pagal neagresyvios komunikacijos principus, ji skambėtų taip: „Maršalai, kai pasakėte tuos du dalykus, pajutau didžiulę viltį ir palengvėjimą, nes ieškojau būdo, kaip užmegzti ryšį su savo sūnumi, ir šie jūsų pasakyti dalykai suteikė man būtent tai, ko ieškojau.“

Dėkingumas sau

Naudinga nevengti padėkoti ne tik kitiems, bet ir sau pačiam. Kaip būtų galima tą padaryti? Vertinga rašyti padėkų sau žurnalą. Kasdien užsirašyti, ką padarėte, dėl ko galima pasidžiaugti, kaip jaučiatės ir kokie jūsų poreikiai dėl to buvo patenkinti. Ir skirkite bent truputėlį laiko iš tiesų tuo pasidžiaugti. Kaip? Kaip tik jums patinka, bet kad pajustumėte tą džiaugsmą, kad pamatytumėte, jog turite tokią galią: „Štai ką padariau! Va kaip dėl to jaučiuosi! Patenkinau šiuos savo poreikius!“ Tokiu būdu geriau pamatysite, kas jums gyvenime neša džiaugsmą ir išmoksite tą džiaugsmą labiau vertinti, pajusite tvirtesnį ryšį su savimi, geriau save pažinsite.


Santrauka

Populiarūs komplimentai dažniausiai yra pozityvūs vertinimai ir neretai būna skirti manipuliuoti. Neagresyvi komunikacija skatina dėkingumą reikšti tik vardan noro pasidžiaugti. Tai daroma (1) išreiškiant, dėl kokių veiksmų pagerėjo mūsų gyvenimas, (2) koks konkretus mūsų poreikis dėl to buvo patenkintas ir (3) koks malonus jausmas dėl to mums kilo.

Gaudami padėką tokiu būdu, galime ją priimti nesijausdami pranašesni ar be dirbtinio nuolankumo bei pasidžiaugti kartu su padėką išreiškiančiu žmogumi.


Šaltiniai ir rekomendacijos:

Marshall Rosenberg „Non-Violent Communication“;
Marshall Rosenberg „Giraffe Fuel for Life“;
Alfie Kohn „Punished by Rewards“;
Jausmų inventorius;
Poreikių inventorius;
Vertinamųjų žodžių, dažnai painiojamų su jausmais, inventorius;