Saviarcheologijos procesas gali būti lėtas, neretai sekinantis ir nemalonus, tačiau labai įdomus ir vertingas. O rezultatas būna neįkainojamas!

Kaip kad leidžiantis į archeologinę kelionę reikia turėti specialią įrangą, taip ir užsiimant saviarcheologija naudojamasi specialiomis priemonėmis. Tad kokios yra tos saviarcheologijos priemonės ir kaip jomis naudotis?

Toliau pateiksiu keletą paprastų, bet efektyvių būdų, padėsiančių priartėti prie savęs. [Iš pradžių norėjau visas jas išsamiau aprašyti šiame įraše, bet pamačiau, kad vienam įrašui teksto labai daug, tad nusprendžiau kiekvieną punktą detaliau aprašyti atskiruose įrašuose. Apie kai ką jau esu rašęs anksčiau, tai įdedu nuorodas. Taigi, čia pateikiu tik trumpus aprašus, o detaliau – kituose įrašuose.]

Asmeninis žurnalas. Asmeninio žurnalo rašymas (journaling) yra turbūt pati efektyviausia savityros priemonė, neretai apimanti ir kitas žemiau išvardintas priemones. (Beje, matyti, kad jos visos daugiau ar mažiau siejasi tarpusavyje.) Rašyti žurnalą reiškia išsamiai ir sąžiningai aprašyti savo tikrąsias emocijas, būsenas, išgyvenimus, mintis, teorijas, planus, svajones, baimes, vidinius konfliktus, neracionalų elgesį, šeimos istoriją, interakcijas su žmonėmis, skausmingas patirtis, prisiminimus, praeities traumas ir visa kita, kas yra jūsų viduje.

Savo esminių vertybių identifikavimas ir atsakymų į fundamentalius klausimus ieškojimas. Kas yra tiesa? Kaip žinoti, kad kažkas yra tiesa? Koks elgesys yra geras / blogas ir kodėl? Kokios vertybės man svarbiausios ir kodėl? Ar jomis gyvenu ir kodėl? Ir panašiai...

Sąmoningumas arba nuovokumas (awareness). Suvokimas, kas ir kodėl vyksta, kaip ir kodėl elgiatės, nuolatinis savo motyvų kvestionavimas, savo emocinės būsenos analizavimas.

Sapnų analizė. Sapnai yra jūsų psichikos lobynas – nepraleiskite progos čia pasikasinėti ir, neabejoju, atrasite daug brangenybių.

Specialistas. Savęs pažinimą gali labai paspartinti darbas su specialistu. Tai turėtų būti žmogus, kuris pats nuoširdžiai užsiima savianalize, yra empatiškas, brandus, savistabus, pagarbus, jus supranta ir palaiko.

Savišvieta. Tai nuolatinė žinių plėtra: vertingos informacijos skaitymas, klausymas, žiūrėjimas.

Veikla ir užimtumas. Nuobodulys ir beprasmybė yra pavojingos ir varginančios būsenos, todėl svarbu turėti malonią ir prasmingą veiklą.

Saviraiška. Kiekvienam žmogui norisi save išreikšti, būti savimi. Tai gali būti tiesioginė saviraiška (pavyzdžiui, bendravimas su kitais arba informacijos perdavimas į plačiąją visuomenę) arba saviraiška per meną (per muziką, dailę, rašymą, šokį, vizualinius menus ir t. t.).

Vidinis dialogas. Žmogaus asmenybė nėra vientisa, monolitinė. Ją sudaro daug subasmenybių arba dalių, tarp kurių vyksta įvairiausios interakcijos. Taigi, vertinga, su jomis pasikalbėti, leisti joms pasikalbėti tarpusavyje, jas suprasti ir priimti.

Judėjimas ir sveika mityba. Rūpinimasis savo fiziniu kūnu yra nemažiau svarbus nei rūpinimasis savo psichika.

Toksinių medžiagų nevartojimas. Nenuodyti savęs cigaretėmis, alkoholiu ir kitomis narkotinėmis medžiagomis.

Priklausomybių atsisakymas. Priklausomybės sąvoka yra labai plati ir galinti apimti labai daug, pradedant toksinėmis medžiagomis, seksu, savo kūno žalojimu, persivalgymu, televizoriumi, internetu, apsipirkinėjimu, masturbacija, darbu, muzika, adrenalinu, kitais žmonėmis, baigiant bet kokia veikla, kuria, siekiant kažko kito, gaunama tai, ko iš tiesų mums nereikia.

Atsižvelgimas į savo bazinius poreikius. Visada rasti laiko pavalgyti, išsimiegoti, pailsėti ir neignoruoti alkio, sotumo, noro šalintis, nuovargio, fizinio skausmo.

Meditacija. Emocinis ir fizinis atsipalaidavimas, pabuvimas su savimi, savęs pajutimas.

Finansinis saugumas ir atsakingumas. Būti finansiškai apsirūpinusiems, su pinigais elgtis atsakingai, turėti finansinių žinių.

Palaikantys žmonės, sąjungininkai. Labai svarbu turėti žmonių, kurie jus suprastų, kurie negintų jūsų smurtautojų, kurių vertybės būtų panašios į jūsiškes, su kuriais galėtumėte būti savimi.

Socializacija. Neužsisklęsti nuo pasaulio. Bendrauti su naujais žmonėmis, lavinti savo socialinius įgūdžius, plėsti pažinčių ratą.

Kurį laiką neplanuoti vaikų. Vaikas – jau nekalbant apie kelis – reikalauja ypač daug atsakomybės, laiko, pinigų, emocijų, žinių, pasiruošimo ir kitokių resursų, ko dauguma žmonių neturi. Be to, žmogus, kuris yra neįsisąmoninęs savo traumų, savo praeities, savo santykių su artimais žmonėmis ir neturintis ypatingai tvirto ryšio su savimi (t. y. didžioji dauguma žmonių, jei ne visi) savo traumas ir neracionalumus sąmoningai ar nesąmoningai perduos savo vaikui, tokiu būdu sutraumuodami jį patį. Vaikų turėjimas yra turbūt labiausiai gijimą, savityrą ir augimą apsunkinantis dalykas.

Savo gyvenimą maksimaliai supaprastinti. Kiek įmanoma minimalizuoti savo įsipareigojimus, išlaidas, stresą, nemalonius santykius su žmonėmis ir panašius dalykus. Tai reikalauja atsisakyti įprasto komforto, tačiau ženkliai sumažina diskomfortą daug svarbesnėse gyvenimo sferose.

Atsisakyti bendravimo (ar jį apriboti) su žmonėmis, kurie yra agresyvūs arba kurių vertybės iš esmės neatitinka jūsiškių. Kodėl vertinga nebendrauti su agresyviais žmonėmis turbūt argumentuoti nereikia... Labai svarbu, kad su žmonėmis, su kuriais siekiate glaudesnio ryšio, jus sietų tos pačios ar panašios vertybės.

Nesistengti pakeisti kitų, bet koncentruotis į save. Bandyti pakeisti kitus yra bergždžias, neatsakingas ir (ne be reikalo) daugybę nemalonių emocijų sukeliantis darbas. Iš esmės pasikeisti žmogus gali tik pats, o visų dažniausiai pasitaikančių socialinių – kaip ir asmeninių – problemų priežastis yra viduje, ne išorėje. Todėl užuot stengusis pakeisti kitus, išmintinga būtų susitelkti ties savimi.

Mėgautis gyvenimu. Nepamiršti pasidžiaugti, padėkoti sau, paskaityti malonią knygą, pažiūrėti smagų filmą, paklausyti geros muzikos, išeiti pasivaikščioti, išvažiuoti į gamtą, pažaisti / papramogauti – pajusti gyvenimo grožį.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad šie mano išvardinti dalykai ar kai kurie jų: 1) gali sukelti nemažai nemalonių emocijų ir būsenų; 2) gali turėti išimčių; 3) rekomenduotini ne visam gyvenimui; 4) visapusiškai ir ženkliai palengvina gijimo, augimo bei savityros procesus.