Kad būtų aiškiau, prieš skaitant šį įrašą rekomenduoju perskaityti praeitą įrašą, kuriame aprašiau asmenybės, kaip vidinės šeimos, modelį. Šiame įraše pateiksiu pokalbio su savo vidine šeima pavyzdį, o po jo – keletas bendrų tezių apie vidinį dialogą.

Šio vidinio dialogo pavyzdžio veikėja(-s) ir situacija išgalvoti, bet problemos, kaip tokios, aktualios daug kam: atidėliojimas, beviltiškumas, pasimetimas, vienatvė, baimė. Su šiomis problemomis teko grumtis ir pačiam, ir matyti, kaip su jomis (ne-)kovoja mano klientai, pažįstami, draugai, šeimos nariai. Vienas iš veiksmingų būdų, kaip galima šias problemas spręsti, ir apskritai labai vertinga saviarcheologijos priemonė yra vidinis dialogas.

Taigi, be tolesnių atidėliojimų – tokio dialogo pavyzdys.

Vidinio dialogo pavyzdys

Aš: Jau kurį laiką jaučiuosi prislėgtas ir liūdnas. Nežinau tiksliai dėl ko... Atrodo, kad dėl to, jog jaučiuosi nesaugus, neįvertintas ir nereikalingas, nes nesiseka ieškoti patinkančio darbo, o dabartinis darbas tik slegia. Įdėjau darbo skelbimą į skelbimų tinklalapį, bet niekas nesikreipia. Jaučiuosi įstrigęs ir apskritai jaučiu pasipriešinimą kažko aktyvaus darymui. Taip pat jaučiuosi vienišas ir nesuprastas, nes neturiu tikrų draugų, trūksta bendravimo, supratimo ir palaikymo. Nesmagu gyventi. Norisi nieko nedaryti ir likti beviltiškumo būsenoje. Kodėl?..

Tikrasis Aš: Labas.

Vidinis vaikas (Vaikas): Labas...

Tikrasis Aš: Koks tavo vardas?

Vaikas: Nežinau... Nesvarbu...

Tikrasis Aš: Gal nori pasikalbėti?

Vaikas: O kokia prasmė?..

Tikrasis Aš: Na, galbūt geriau pasijausi, gal geriau suprasi, kaip jautiesi... Galbūt rasime bendrą sprendimą, gal tai padės man mumis geriau pasirūpinti... Pabandyk... Jeigu nepatiks, galėsime pokalbį nutraukti...

Vaikas: Na, atrodo, kad nėra prasmės kažką daryti, nes nėra rezultato... Va, bandau ieškoti naujo darbo, įdėjau skelbimą į skelbimų puslapį, bet niekas nesikreipė, niekam nereikia, mažai kas peržiūrėjo... Aš galiu būti žmonėms vertingesnis nei esu dabar, bet niekam to nereikia... Esu nereikalingas ir neįvertintas... Ir dar bijau...

Vaikas: ...Bijau, kad žmonės manęs nekęs (ar nekenčia) ir nenorės (nenori) su manim bendrauti. O radus naudą darbą bus nauji žmonės... Man baisu, kad jeigu su žmonėmis esu savimi, tai mane atstumia: žmonėms nepatinku, jie manęs nevertina, šalinasi, mane atakuoja... Mano gyvenime nėra žmonių, kurie mane iš tikrųjų pažinotų, kurie pažinotų MANE, o ne mano kaukę... Gyvenime jaučiuosi vienas, svetimas, ir man dėl to baisu... O naujų sąjungininkų neatsiranda...

Tikrasis Aš: Gal dar kas norite pasisakyti, kaip jaučiatės?

Įvairūs balsai: Mes nenorime bendrauti su žmonėmis, aktyviau siekti savo tikslų ar net juos įvardinti ir apskritai kalbėtis ar kažko daryti, nes:

• vis tiek nieko neišeis;
• mums negali pasisekti;
• mes neverti būti laimingi;
• baisu kitų žmonių reakcijų (atstūmimo, atakų, pašaipų);
• reikia dėti daugiau pastangų nei norisi, ir kadangi nematome pozityvaus rezultato ar tikslo, nėra motyvacijos tą daryti.

Tikrasis Aš: Ačiū visiems, kurie sutikote pasidalinti savo mintimis ir emocijomis. Aš pažadu pasirūpinti, kad mums visiems būtų gerai, ir su visų jūsų pagalba stengtis protingai rinktis veiksmus, kurie nebūtų pavojingi ir kurie padėtų mums priartėti prie bendro tikslo... Gal galėtume kartu išsikelti savo bendrus tikslus ir pageidavimus? Kas ko norėtų? Gal galėtumėte, kad ir anonimiškai, pasidalinti savo norais ir pageidavimais?

Įvairūs balsai: Noriu:

• saugumo, kad turėsime maisto ir pastogę,
• saugumo, kad nepatirsime smurto ir agresijos iš kitų žmonių,
• sąjungininkų, kurie mus palaikytų, mums padėtų, mus vertintų ir su kuriais galėtume būti savimi.

Tikrasis Aš: Labai ačiū visiems! Aš su Racionalistu ir Analitiku pasirūpinsime, kad šie poreikiai būtų patenkinti – neleisiu, kad mums nutiktų kažkas blogo. Jeigu norėsite dar ką nors pasakyti, visada galite – jus išklausysiu ir jumis pasirūpinsiu. Ar dar norėtumėte ką nors pasakyti?

Tikrasis Aš: Gerai, Racionalistai, Analitikai, pabandykime paanalizuoti tai, kas buvo išsakyta.

Racionalistas ir Analitikas: Skaitykime viską nuo pradžių ir žymėkimės pastabas.

Racionalisto ir Analitiko pastabos pateikiamos laužtiniuose skliaustuose.

Aš: Jau kurį laiką jaučiuosi prislėgtas ir liūdnas. Nežinau tiksliai dėl ko... Atrodo, kad dėl to, jog jaučiuosi nesaugus, neįvertintas ir nereikalingas, nes nesiseka ieškoti patinkančio darbo, o dabartinis darbas tik slegia. Įdėjau darbo skelbimą į skelbimų tinklalapį, bet niekas nesikreipia. Jaučiuosi įstrigęs ir apskritai jaučiu pasipriešinimą kažko aktyvaus darymui. Taip pat jaučiuosi vienišas ir nesuprastas, nes neturiu tikrų draugų, trūksta bendravimo, supratimo ir palaikymo. Nesmagu gyventi. Norisi nieko nedaryti ir likti beviltiškumo būsenoje. Kodėl?.. [Normalu, kad jaučiame liūdesį – liūdesys žymi kažko netektį ar trūkumą. Šiuo atveju mums trūksta gyvenimo džiaugsmo, saugumo, tikrų draugų ir sąjungininkų. Vertinga, kad iškėlėme klausimą: "Kodėl?" Kodėl norisi nieko nedaryti ir likti beviltiškumo būsenoje, matyti žemiau.]

Tikrasis Aš: Labas. [Pokalbis pradedamas pasisveikinimu – gerai, bandoma užmegzti ryšį su išsigandusiomis, nuskriaustomis, apleistomis, vienišomis dalimis.]

Vidinis vaikas (Vaikas): Labas... [Viena dalis atsako – ryšys užsimezga.]

Tikrasis Aš: Koks tavo vardas? [Bandoma ryšį sustiprinti, sukurti pasitikėjimą, geriau susipažinti.]

Vaikas: Nežinau... Nesvarbu... [Ši dalis jaučiasi beviltiškai, tad normalu, kad ji nemato prasmės ir nejaučia entuziazmo susipažinti.]

Tikrasis Aš: Gal nori pasikalbėti? [Atsargus bandymas išsiaiškinti, ar ši dalis duoda leidimą prie jos prieiti.]

Vaikas: O kokia prasmė?.. [Ši dalis jaučia apatiją, nusivylimą ir beviltiškumą ir tą išreiškia. Tačiau netyli ir nesako kalbėtis nenorinti, vadinasi pasikalbėti iš tikrųjų kažkiek norisi.]

Tikrasis Aš: Na, galbūt geriau pasijausi, gal geriau suprasi, kaip jautiesi... Galbūt rasime bendrą sprendimą, gal tai padės man mumis geriau pasirūpinti... Pabandyk... Jeigu nepatiks, galėsime pokalbį nutraukti... [Bandymas tą norą kalbėtis sustiprinti ir sukurti daugiau saugumo patikinant, kad norime, jog mums (taigi, ir šiai daliai) būtų gerai, ir kad panorėjus visada pokalbį galime sustabdyti.]

Vaikas: Na, atrodo, kad nėra prasmės kažką daryti, nes nėra rezultato... Va, bandau ieškoti naujo darbo, įdėjau skelbimą į skelbimų puslapį, bet niekas nesikreipė, niekam nereikia, mažai kas peržiūrėjo... Aš galiu būti žmonėms vertingesnis nei esu dabar, bet niekam to nereikia... Esu nereikalingas ir neįvertintas... Ir dar bijau... [Ši dalis jaučia bejėgiškumą, beviltiškumą, nusivylimą, baimę. Kadangi galvojame, kad nėra prasmės kažką daryti, nes vis tiek nepavyks, ir kartu jaučiame baimę, tai dedame mažai pastangų, kad susirastume kitą darbą, ir bandome apsisaugoti – juk galima įdėti skelbimą į visus tinklalapius ir laikraščius, galima paprašyti pažįstamų pagalbos, galima kelis kartus per dieną peržiūrėti darbo skelbimus, galima apskambinti ir apeiti visas dominančias darbo vietas, galima išvažiuoti į užsienį, galima laikinai susirasti kad ir ne savo svajonių darbą, bet geresnį nei dabartinis, ir taip toliau...]

Vaikas: ...Bijau, kad žmonės manęs nekęs (ar nekenčia) ir nenorės (nenori) su manim bendrauti. O radus naudą darbą bus nauji žmonės... Man baisu, kad jeigu su žmonėmis esu savimi, tai mane atstumia: žmonėms nepatinku, jie manęs nevertina, šalinasi, mane atakuoja... Mano gyvenime nėra žmonių, kurie mane iš tikrųjų pažinotų, kurie pažinotų MANE, o ne mano kaukę... Gyvenime jaučiuosi vienas, svetimas, ir man dėl to baisu... O naujų sąjungininkų neatsiranda... [Ši dalis bijo žmonių agresijos, todėl siekdami nuo to apsisaugoti, vengiame bendrauti ir užmegzti naujas pažintis. Tačiau dėl to jaučiama vienatvė ir noras turėti artimų žmonių ir sąjungininkų, noras būti suprastam ir priimtam. Taip pat jaučiama frustracija ir liūdesys, kad siekiant apsisaugoti nuo agresijos bei atstūmimo tenka apsimetinėti kažkuo, kuo nesame, ir tokiu būdu sumažiname šansus, kad būsime suprasti ir priimti, nes žmonės mūsų tikrojo pavidalo net nemato.]

Tikrasis Aš: Gal dar kas norite pasisakyti, kaip jaučiatės? [Gerai, kad išlaikei kontrolę, nepuolei teisintis ar aiškintis ir kad leidi visiems norintiems išsisakyti.]

Įvairūs balsai: Mes nenorime bendrauti su žmonėmis, nenorime aktyviau siekti savo tikslų ar net juos įvardinti, nenorime apskritai kalbėtis tarpusavyje, nenorime kažko daryti, nes:

• vis tiek nieko neišeis; [Beviltiškumas, bejėgiškumas.]
• mums negali pasisekti; [Nusivertinimas: gėda, kaltė.]
• mes neverti būti laimingi; [Nusivertinimas: gėda, kaltė.]
• baisu kitų žmonių reakcijų (atstūmimo, atakų, pašaipų); [Baimė, nuoskauda, vienišumas.]
• reikia dėti daugiau pastangų nei norisi, ir kadangi nematome pozityvaus rezultato ar tikslo, nėra motyvacijos tą daryti. [Beprasmiškumas, neaiškumas. Būtų naudinga įvardinti konkrečius tikslus, t. y. ko siekiama, ką turėsime, jei / kai mums pavyks, nes dabar neaišku, ką darome, ir dėl ko darome tai, ką darome.]

Tikrasis Aš: Ačiū visiems, kurie sutikote pasidalinti savo mintimis ir emocijomis. Aš pažadu pasirūpinti, kad mums visiems būtų gerai, ir su visų jūsų pagalba stengtis protingai rinktis veiksmus, kurie nebūtų pavojingi ir kurie padėtų mums priartėti prie bendro tikslo... Gal galėtume kartu išsikelti savo bendrus tikslus ir pageidavimus? Kas ko norėtų? Gal galėtumėte, kad ir anonimiškai, pasidalinti savo norais ir pageidavimais? [Šaunu, kad ir toliau išlaikai kontrolę, suteiki saugumo, pasižadėdamas pasirūpinti mūsų visų gerove, leisdamas visiems išsakyti savo norus ir poreikius.]

Įvairūs balsai: Noriu:

• saugumo, kad turėsime maisto ir pastogę, [Ši dalis (dalys) jaučia neadekvatų nesaugumą, kad mirs. Mums mirti badu ar nuo šalčio yra neįmanoma. Gatvėse mirštančių žmonių yra vienetai. Maistu ir pastoge tikrai pasirūpinsime bet kokiu atveju, kad ir kaip sunku būtų. Juk visą laiką tą sėkmingai darėme ir tebedarome toliau.]
• saugumo, kad nepatirsime smurto ir agresijos iš kitų žmonių, [Ši dalis (dalys) taip pat jaučia daugiau ar mažiau neadekvatų nesaugumą. Esame suaugę ir patirti fizinę grėsmę praktiškai šansų labai mažai, o kasdieniame bendravime – faktiškai neįmanoma. O šiurkštūs bei užgaulūs žodžiai tėra žodžiai – ir šiurkštūs bei užgaulūs jie yra tik tada, jei nemokame jų vertinti adekvačiai. Kas mes esame ir kaip teisingai kitų žodžiai mus apibūdina, galime įvertinti mes patys – kitų žodžiai mūsų nepakeičia, mes esame kas esame, nepriklausomai nuo to, kaip mus vertina kiti. O atstūmimas mums taip pat grėsmės nekelia, nes esame suaugę ir galime išgyventi vieni; kiti gali rinktis, ar su mumis bendrauti, ar ne – kaip ir mes galime bendrauti su kuo norime, o bendrauti su agresyviais ar mūsų nepriimančiais žmonėmis mums apskritai žalinga. Mes pasirūpinsime, kad agresijos iš kitų nepatirtume.]
• sąjungininkų, kurie mus palaikytų, mums padėtų, mus vertintų ir su kuriais galėtume būti savimi. [Šiai daliai (dalims) trūksta sveiko, brandaus ryšio su kitais. Užmegzti sveiką ryšį su kitais galime tik turėdami sveiką ryšį su savimi ir būdami savimi bendraudami su kitais. Taigi, vertinga būtų dirbti su savimi, augti pačiam. Ir tik būnant savimi galima pritraukti tikrų sąjungininkų. Buvimas savimi taip pat yra geras būdas apsisaugoti nuo agresyvių žmonių, nes jie tikrumo bijo. Tokiu būdu labai greitai atsisijos žmonės, su kuriais bendrauti nevertinga, o tie žmonės, kuriems bendros mūsų vertybės, galės mus pamatyti ir taip rasime tikrų draugų ir sąjungininkų.]

Tikrasis Aš: Labai ačiū visiems! Aš su Racionalistu ir Analitiku pasirūpinsime, kad šie poreikiai būtų patenkinti – neleisiu, kad mums nutiktų kažkas blogo. Jeigu norėsite dar ką nors pasakyti, visada galite – jus išklausysiu ir jumis pasirūpinsiu. Ar dar norėtumėte ką nors pasakyti? [Pakartotina padėka už bendradarbiavimą – puiku. Dar kartą saugumo, bendradarbiavimo ir kontrolės užtikrinimas.]

Tikrasis Aš: Gerai, Racionalistai, Analitikai, pabandykime paanalizuoti tai, kas buvo išsakyta. [Pokalbis pavyko. Neatidėliodamas ėmeisi problemų analizės pasitelkdamas mus – šaunu.]

Tikrasis Aš: Racionalistai, Analitikai, dėkoju už detalią ir įžvalgią analizę. Ir visiems kitiems dėkoju už bendradarbiavimą.

Pabaigos tezės

Šis vidinio dialogo pavyzdys yra kiek supaprastintas, sutrumpintas ir neišbaigtas, kad būtų geriau suprantamas ir lengviau pritaikomas. (Jame, kaip tikriausiai pastebėjote, analizei dar yra labai daug vietos, asmenybės dalys neišskirtos konkrečiau, ir taip toliau...)

Tikslaus ir konkretaus vidinio dialogo šablono nėra, tad galite per daug nesibaiminti galvodami: „O jeigu mano vidinis dialogas neteisingas?“ Bet koks bandymas užmegzti vidinį dialogą yra geriau nei jokio vidinio dialogo.

Reikėtų priimti visas savo asmenybės dalis, kad ir kaip jos jums nepatiktų – juk visos mūsų dalys, tiek geros, tiek blogos, sudaro mus, kaip tokius.

Reikėtų nepamiršti, kad nemalonias emocijas kelianti mūsų asmenybės dalis tėra viena mūsų dalis o ne mes, kaip tokie. Tai yra jeigu jaučiuosi, pavyzdžiui, nevertingas, tai ne aš, kaip toks, esu nevertingas, bet tik viena mano dalis jaučiasi nevertinga. Pajuskite skirtumą: „esu blogas“ ir „viena mano dalis jaučiasi bloga“; „esu niekam tikęs“ ir „viena mano dalis jaučiasi niekam tikusi“.

Esminis vidinio dialogo tikslas – pažinti save, savo asmenybės dalis, padėti visoms joms susibendrauti ir bendradarbiauti dėl bendrų tikslų, išspręsti vidinius konfliktus.

Iš pradžių reikia su savo dalimis susipažinti, kaip kad susipažįstame su nauju žmogumi: paklausti jų vardo, amžiaus, pažiūrėti / paklausti, kaip jos atrodo, ir t. t. Ir su savo dalimis reikia kalbėtis draugiškai, ramiai, empatiškai, kantriai, tik gavus leidimą.

Reikia stengtis, kad vidiniai vaikai ir sargai pasitikėtų jūsų tikruoju Aš bei kitais vadovais ir leistų vadovauti būtent šioms dalims. Tačiau kaip ir bendraujant su kitais žmonėmis, taip ir su savo vidiniais žmonėmis, pasitikėjimą kurti ir išlaikyti yra sudėtinga ir reikalauja daug pastangų, išminties, įgūdžių, brandumo, atsakomybės, sąmoningumo, empatijos, kantrumo ir kitų dalykų.

Daugumai žmonių pagrindinės problemos yra tokios: 1) jie nesugeba būti tikrojo Aš būsenoje ar joje išlikti ir 2) jų vadovai (analitikas, racionalistas, mąstytojas, planuotojas, darytojas ir kt.) yra nustelbti ar neišlavinti, todėl vidinis dialogas gali vykti ne taip sklandžiai arba būti neproduktyvus, t. y. žmogui gali nepavykti į situaciją pažiūrėti adekvačiai ir išanalizuoti ją racionaliai. Tačiau, kaip jau minėjau, tai nereiškia, kad vidinis dialogas beprasmis.

Tikrojo Aš ir kitų vadovų vaidmenį gali atlikti kitas asmuo: specialistas arba išmanantis ir patikimas draugas, ir pan.

Įgaunant daugiau vidinio dialogo patirties ir geriau save pažįstant, šis darbas vyksta sklandžiau ir giliau.