Kaip mintimis ir kalba save įkaliname
Šiandien kalbėsiu apie tai, kaip savo mintimis ir kalba įkaliname save beviltiškumo būsenoje.
Žmonės, kuriems sudėtinga suprasti savo poreikius ir juos patenkinti, turi bendrų savybių. Viena iš tų savybių yra negatyvios, toksiškos mintys ir kalba. Pavyzdžiui: „Aš niekada nenumesiu svorio...“, „man visada nesiseka žaisti tenisą...“, „aš negaliu...“, „man niekada nesiseka...“, „aš išbandžiau viską...“, „šis sprendimas neveiks...“, „aš niekam tikęs...“, „aš to nemoku...“. Tokia kalba žmonės įtikina save, užsiprogramuoja, kad viskas blogai, kad sprendimo nėra, kad jie bejėgiai, kad nėra prasmės ką nors daryti, ir jaučiasi įstrigę.
Tokie žmonės neretai patys sąmoningai net nepastebi, kad taip elgiasi. Jie šias mintis kartoja chroniškai ir net su užsidegimu: „Blemba, kokios siaubingos buvo paskutinės trys dienos...“, „ech, ir vėl nesugebu laiku nueiti miegoti ir pailsėti...“ Visa tai gali būti tiesa, bet tie žmonės nesupranta, kad tokias mintis nuolat kartodami, kartodami, kartodami, jie save įgrūda į beviltišką situaciją, kuri iš tikrųjų nėra beviltiška.
Problematiška čia yra tai, kad, kaip sakiau, jie šio savo įpročio sąmoningai nepastebi. Taigi, pirmas dalykas, kurį aš siūlau visiems, gyvenime turintiems problemų, kurių nepavyksta išspręsti, yra toks: būkite sąmoningi, ką galvojate ir ką sakote; saugokitės negatyvių, nesėkmei pasmerkiančių minčių ir sekite šį savo įprotį...
Labai dažnai būna, kad žmonės, ypač tie, kurie kreipiasi pagalbos į specialistus, sako: „Padėkite man išspręsti tą ir tą problemą, nes aš to negaliu.“ „Aš negaliu...“ Ir jie tuo tiki. Ir sakydami „padėk man“ jie neretai turi omenyje „išspręsk šią problemą už mane“ arba „rask atsakymą už mane“. Man ne kartą teko matyti, jog žmogus jaučia daug frustracijos, beviltiškumo ir sako, kad jo netenkina tas ir tas – teko su tuo susidurti ir dirbant su klientais, ir asmeniniame gyvenime. Bet turbūt visiems ir patiems teko būti situacijoje, kai koks jūsų artimas žmogus prašo pagalbos ar patarimo ir pasiūlai kažkokį tikrai realų variantą, bet jie tuojau pat tą patarimą nublokuoja, tada pasiūlai dar ką nors, ir vėl tas pats, kol galiausiai pats pradedi jausti tą frustraciją, kurią jaučia tas nelaimingas žmogus, prašantis patarimo.
Na, pavyzdžiui, sakote: „Žinai, juk gali daryti taip ir taip.“ O jie atsako: „Jo, bet neišeis nes bla bla bla...“ Tada jūs sakote: „O galvojai apie tokį variantą, kad galima daryti va šitaip?“ Ir jie vėl paprieštarauja: „Taip, šitas variantas netinka, nes blabla blabla.“ Šis modelis paprastai vadinasi „Taip, bet...“
Tokie nuolatiniai teiginiai ir mintys – „mano gyvenimas niekada nepasikeis...“ „aš nemoku pasakyti žmonėms ne“, „aš nesugebu to ir to...“, „man taip nesiseka...“ – nuolat sutvirtina tokius jūsų įsitikinimus ir jus suparalyžiuoja, neleisdami jums savo gyvenime daryti pozityvių pokyčių. Ir pasidaro užburtas ratas... Žmogus, turintis įprotį nuolat galvoti ir sakyti tokias mintis, yra įstrigęs vaiko būsenoje, kai jam atrodo, kad jis bejėgis ir kad kažkas turėtų juo pasirūpinti arba kitaip niekas nepasikeis. Ir visą laiką tokias mintis kartodamas jis nuolat šią būseną stiprina, nuolat patvirtiną šiuos įsitikinimus, kurie iš esmės yra neteisingi, nes visiškai bejėgiai yra tik maži vaikai, ne suaugusieji ar paaugliai.
Kadangi tokį žmogų yra užvaldęs jo vidinis vaikas, tas žmogus yra įstrigęs palikto ir išsigandusio vaiko būsenoje, jis adekvačiai savimi nepasitiki, nemoka adekvačiai vertinti realybės, tai vertinga patyrinėti savo praeitį, savo vaikystę ir savo emocijas, kurios kyla, kai galvoje sukasi tokios toksiškos mintys. Kas už viso to slypi? Kada pirmą kartą taip pasijutau? Kokia tada buvo situacija? Kokia situacija yra dabar? Ar šios situacijos vienodos? Kaip aš jaučiuosi ir kodėl? Ar mano dabartinės emocijos nukreiptos į dabartį ar į praeitį? Ir panašiai...
Antras efektyvus dalykas, kurį galite daryti norėdami išgyti nuo šių nerimastingų ir demotyvuojančių minčių, yra, kaip jau minėjau, sąmoningumas. Galite pasiryžti būti sąmoningi, ką galvojate ir sakote, ir tuos toksiškus žodžius tikslingai paversti adekvačiais, pozityviais žodžiais. Sakykime, jus kankina mintys, kad esate niekam tikęs: „Aš niekam tikęs... aš nieko nesugebu...“ Vietoj to galite sau pasakyti realistiškai, adekvačiai: „Aš turiu psichologinių ir emocinių žaizdų, aš turiu problemų, IR mokausi, kaip jas išspręsti...“ Pajuskite skirtumą, kai sau sakote pirmąją frazę ir kai sakote sau antrąją frazę...
Daugybė žmonių dažnai sako tokį bendrą dalyką: „Aš negaliu.“ Arba: „Aš nemoku.“ Arba: „Aš nesugebu.“ Aš negaliu viešai kalbėti, aš nesugebu viešai kalbėti.“ Pabandykite vietoj to pasakyti: „Aš MOKAUSI kalbėti viešai. Dar gerai nemoku, bet mokausi.“ Pajuskite skirtumą... Jūsų vidinis vaikas tokiu atveju jus ne beviltiškumą, o viltį. Jaučiate skirtumą?
Taigi, pasistenkite nuoširdžiai sau pasakyti, kad turite problemų, kad turite vidinių žaizdų, jos kilusios iš vaikystės traumų, negėdinkite savęs už tai, jų turime visi, jūs nesate nenormalūs. Tuomet sąmoningai sekti savo mintis ir žodžius. O tada savo negatyvias, destruktyvias mintis pakeisti adekvačiais, realistiškais žodžiais: „Aš mokausi to ir to... Aš tobulėju šitoje vietoje... ir panašiai...“ Aišku, tas turi būti daroma nuoširdžiai, t. y. turite nuoširdžiai pasiryžti dirbti su savimi ir su savo problemomis, nes jeigu tik intelektualiai kartosite kitus žodžius jais netikėdami, jų nejausdami, tai, didelė tikimybė, kad nelabai kas pasikeis. Turite tikėti tuo, ką sakote, t. y.: „Aš esu pasiryžęs išsigydyti savo vidines žaizdas ir išsispręsti savo problemas, ir aš mokausi, kaip tą daryti. Aš iš tikrųjų mokausi ir dirbu ta linkme. Aš pasiryžęs.“
Jeigu iš tikrųjų būsite pasiryžę, tai pakeisti savo mintis iš „aš negaliu...“, „man visada būna taip ir taip“, „aš niekada...“ į „aš mokausi...“, „aš galiu...“, „aš padarysiu...“ bus daug paprasčiau. „Aš nustosiu elgtis perdėtai emocingai ir impulsyviai“, „aš tapsiu labiau organizuota“, „aš galiu išmokti vairuoti automobilį“, „aš galiu susitvarkyti su viršsvoriu“. Aš mokausi, kaip tą daryti. Dar neišmokau, dar to nepasiekiau, bet judu ta linkme.“
Taigi, apibendrinant... Pasistenkite sąmoningai sekti savo mintis ir žodžius, ar nevartojate toksiškų ir negatyvių frazių ir pasakymų, nes dauguma žmonių taip elgiasi to net nežinodami. Jeigu pastebėjote, kad jums tai būdinga, galite tuos žodžius sąmoningai ir tikslingai pakeisti į adekvačius šiandieninei realybei, nedestruktyvius, pozityvius žodžius.
Taip pat galite stebėti ir kitų žmonių kalbą: ar jie nevartoja panašių frazių, stebėkite kitų žmonių kalbėjimo įpročius. Jeigu matote, kad jūsų artimas žmogus turi rimtų problemų, nukreipkite jį į šį video arba patys empatiškai informuokite jį apie tai, ką sužinojote iš šio video – padėkite jiems tapti sąmoningiems, ką jie galvoja, ką sako ir kaip jaučiasi, nes, kaip sakiau, žmonės dažnai patys to nepastebi ir nesupranta.
Sėkmės keičiantis!
Šaltiniai:
Tokie žmonės neretai patys sąmoningai net nepastebi, kad taip elgiasi. Jie šias mintis kartoja chroniškai ir net su užsidegimu: „Blemba, kokios siaubingos buvo paskutinės trys dienos...“, „ech, ir vėl nesugebu laiku nueiti miegoti ir pailsėti...“ Visa tai gali būti tiesa, bet tie žmonės nesupranta, kad tokias mintis nuolat kartodami, kartodami, kartodami, jie save įgrūda į beviltišką situaciją, kuri iš tikrųjų nėra beviltiška.
Problematiška čia yra tai, kad, kaip sakiau, jie šio savo įpročio sąmoningai nepastebi. Taigi, pirmas dalykas, kurį aš siūlau visiems, gyvenime turintiems problemų, kurių nepavyksta išspręsti, yra toks: būkite sąmoningi, ką galvojate ir ką sakote; saugokitės negatyvių, nesėkmei pasmerkiančių minčių ir sekite šį savo įprotį...
Labai dažnai būna, kad žmonės, ypač tie, kurie kreipiasi pagalbos į specialistus, sako: „Padėkite man išspręsti tą ir tą problemą, nes aš to negaliu.“ „Aš negaliu...“ Ir jie tuo tiki. Ir sakydami „padėk man“ jie neretai turi omenyje „išspręsk šią problemą už mane“ arba „rask atsakymą už mane“. Man ne kartą teko matyti, jog žmogus jaučia daug frustracijos, beviltiškumo ir sako, kad jo netenkina tas ir tas – teko su tuo susidurti ir dirbant su klientais, ir asmeniniame gyvenime. Bet turbūt visiems ir patiems teko būti situacijoje, kai koks jūsų artimas žmogus prašo pagalbos ar patarimo ir pasiūlai kažkokį tikrai realų variantą, bet jie tuojau pat tą patarimą nublokuoja, tada pasiūlai dar ką nors, ir vėl tas pats, kol galiausiai pats pradedi jausti tą frustraciją, kurią jaučia tas nelaimingas žmogus, prašantis patarimo.
Na, pavyzdžiui, sakote: „Žinai, juk gali daryti taip ir taip.“ O jie atsako: „Jo, bet neišeis nes bla bla bla...“ Tada jūs sakote: „O galvojai apie tokį variantą, kad galima daryti va šitaip?“ Ir jie vėl paprieštarauja: „Taip, šitas variantas netinka, nes blabla blabla.“ Šis modelis paprastai vadinasi „Taip, bet...“
Tokie nuolatiniai teiginiai ir mintys – „mano gyvenimas niekada nepasikeis...“ „aš nemoku pasakyti žmonėms ne“, „aš nesugebu to ir to...“, „man taip nesiseka...“ – nuolat sutvirtina tokius jūsų įsitikinimus ir jus suparalyžiuoja, neleisdami jums savo gyvenime daryti pozityvių pokyčių. Ir pasidaro užburtas ratas... Žmogus, turintis įprotį nuolat galvoti ir sakyti tokias mintis, yra įstrigęs vaiko būsenoje, kai jam atrodo, kad jis bejėgis ir kad kažkas turėtų juo pasirūpinti arba kitaip niekas nepasikeis. Ir visą laiką tokias mintis kartodamas jis nuolat šią būseną stiprina, nuolat patvirtiną šiuos įsitikinimus, kurie iš esmės yra neteisingi, nes visiškai bejėgiai yra tik maži vaikai, ne suaugusieji ar paaugliai.
Kadangi tokį žmogų yra užvaldęs jo vidinis vaikas, tas žmogus yra įstrigęs palikto ir išsigandusio vaiko būsenoje, jis adekvačiai savimi nepasitiki, nemoka adekvačiai vertinti realybės, tai vertinga patyrinėti savo praeitį, savo vaikystę ir savo emocijas, kurios kyla, kai galvoje sukasi tokios toksiškos mintys. Kas už viso to slypi? Kada pirmą kartą taip pasijutau? Kokia tada buvo situacija? Kokia situacija yra dabar? Ar šios situacijos vienodos? Kaip aš jaučiuosi ir kodėl? Ar mano dabartinės emocijos nukreiptos į dabartį ar į praeitį? Ir panašiai...
Antras efektyvus dalykas, kurį galite daryti norėdami išgyti nuo šių nerimastingų ir demotyvuojančių minčių, yra, kaip jau minėjau, sąmoningumas. Galite pasiryžti būti sąmoningi, ką galvojate ir sakote, ir tuos toksiškus žodžius tikslingai paversti adekvačiais, pozityviais žodžiais. Sakykime, jus kankina mintys, kad esate niekam tikęs: „Aš niekam tikęs... aš nieko nesugebu...“ Vietoj to galite sau pasakyti realistiškai, adekvačiai: „Aš turiu psichologinių ir emocinių žaizdų, aš turiu problemų, IR mokausi, kaip jas išspręsti...“ Pajuskite skirtumą, kai sau sakote pirmąją frazę ir kai sakote sau antrąją frazę...
Daugybė žmonių dažnai sako tokį bendrą dalyką: „Aš negaliu.“ Arba: „Aš nemoku.“ Arba: „Aš nesugebu.“ Aš negaliu viešai kalbėti, aš nesugebu viešai kalbėti.“ Pabandykite vietoj to pasakyti: „Aš MOKAUSI kalbėti viešai. Dar gerai nemoku, bet mokausi.“ Pajuskite skirtumą... Jūsų vidinis vaikas tokiu atveju jus ne beviltiškumą, o viltį. Jaučiate skirtumą?
Taigi, pasistenkite nuoširdžiai sau pasakyti, kad turite problemų, kad turite vidinių žaizdų, jos kilusios iš vaikystės traumų, negėdinkite savęs už tai, jų turime visi, jūs nesate nenormalūs. Tuomet sąmoningai sekti savo mintis ir žodžius. O tada savo negatyvias, destruktyvias mintis pakeisti adekvačiais, realistiškais žodžiais: „Aš mokausi to ir to... Aš tobulėju šitoje vietoje... ir panašiai...“ Aišku, tas turi būti daroma nuoširdžiai, t. y. turite nuoširdžiai pasiryžti dirbti su savimi ir su savo problemomis, nes jeigu tik intelektualiai kartosite kitus žodžius jais netikėdami, jų nejausdami, tai, didelė tikimybė, kad nelabai kas pasikeis. Turite tikėti tuo, ką sakote, t. y.: „Aš esu pasiryžęs išsigydyti savo vidines žaizdas ir išsispręsti savo problemas, ir aš mokausi, kaip tą daryti. Aš iš tikrųjų mokausi ir dirbu ta linkme. Aš pasiryžęs.“
Jeigu iš tikrųjų būsite pasiryžę, tai pakeisti savo mintis iš „aš negaliu...“, „man visada būna taip ir taip“, „aš niekada...“ į „aš mokausi...“, „aš galiu...“, „aš padarysiu...“ bus daug paprasčiau. „Aš nustosiu elgtis perdėtai emocingai ir impulsyviai“, „aš tapsiu labiau organizuota“, „aš galiu išmokti vairuoti automobilį“, „aš galiu susitvarkyti su viršsvoriu“. Aš mokausi, kaip tą daryti. Dar neišmokau, dar to nepasiekiau, bet judu ta linkme.“
Taigi, apibendrinant... Pasistenkite sąmoningai sekti savo mintis ir žodžius, ar nevartojate toksiškų ir negatyvių frazių ir pasakymų, nes dauguma žmonių taip elgiasi to net nežinodami. Jeigu pastebėjote, kad jums tai būdinga, galite tuos žodžius sąmoningai ir tikslingai pakeisti į adekvačius šiandieninei realybei, nedestruktyvius, pozityvius žodžius.
Taip pat galite stebėti ir kitų žmonių kalbą: ar jie nevartoja panašių frazių, stebėkite kitų žmonių kalbėjimo įpročius. Jeigu matote, kad jūsų artimas žmogus turi rimtų problemų, nukreipkite jį į šį video arba patys empatiškai informuokite jį apie tai, ką sužinojote iš šio video – padėkite jiems tapti sąmoningiems, ką jie galvoja, ką sako ir kaip jaučiasi, nes, kaip sakiau, žmonės dažnai patys to nepastebi ir nesupranta.
Sėkmės keičiantis!
Šaltiniai:
0 comments