Nuotraukos tesktas: [] Teisinga [] Klaidinga
„Nėra nieko sunkiau už varžymąsi su mitu“ – Francoise Giroud

Su kokiais mitais jūs gyvenate savo asmeninį gyvenimą? Ši citata, kurią perskaičiau knygoje apie finansinius mitus, man priminė apie visus kitus mitus, turėjusius man įtakos ir trukdžiusius gyventi visavertiškai ir harmoningai.

Gijimo nuo disociatyvaus asmenybės sutrikimo ir chroniškos depresijos proceso metu man SVARBIAUSIAS DALYKAS buvo suprasti, kokie mitai įstrigę mano įsitikinimų sistemoje, ir juos sugriauti. Atsižvelgdama į šio įrašo ilgį, paaiškinsiu labai paprastai ir kalbėsiu apie paprastas idėjas, padėjusias man rasti atsakymą.

Mano mama sakydavo tokius dalykus: „Jeigu tu nebūtum tokia triukšminga, tai aš nebūčiau tokios blogos nuotaikos.“ Jeigu mane mušdavo ar bausdavo už tai, kad esu per daug triukšminga, tikėdavau, jog dėl to kalta esu aš, nes aš priverčiau ją jaustis blogai – aš ne tik tikėjau, kad nusipelnau bausmės, bet taip pat tikėjau, kad esu kalta ir dėl jos nuotaikos. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti teisinga: buvau triukšminga – gavau mušti. Bet yra viena mažytė smulkmenėlė, kuri kelia įtarimą. Manęs nemušdavo ar nebausdavo, jei triukšmaudavau, bet mamos nuotaika būdavo gera. Mušimas būdavo nepastovus ir jos nuotaikos būdavo nepastovios. Man būdavo blogiau, jeigu ji būdavo susierzinusi dėl ko nors kito. Ji savo nuotaikas išliedavo ant manęs. Aš buvau paklusni, tačiau mano brolis nenusilesdavo. Jam būdavo daug blogiau nei man.

Aš stengiausi būti geresne dukra. Stengiausi nesukelti jai blogos nuotaikos. Ir ne tik dėl to, kad mane bausdavo, bet dėl to, kad pradėjau tikėti, jog meilė yra kažkas, ką turiu užsitarnauti. Jeigu mama su manimi jaučiasi laiminga, tai žinojau, kad ji mane mylės. Šis įsitikinimas yra labai neteisingas.

Nesakau, kad taip būna visuomet. Visi tėvai padaro klaidų ir jaučiasi blogai, kad savo nuotaikas kartais išlieja ant savo vaikų. Kalbu apie tokio tipo besikartojantį scenarijų, sukuriantį neteisingus dalykus, kuriais apie save pradėjau tikėti. Nusprendžiau, kad aš esu problema; kad mano mama būtų laimingesnė, jei būčiau kitokia; kad aš trukdau; kad aš esu jos nerimo priežastis.

Tai yra tie dalykai, dėl kurių vaikai pradeda galvoti, kad jie yra nepakankamai geri ir kad dėl visko kalti jie patys – smurtas ir nuvertinantis elgesys yra pelnyta. Panašu, kad tokiais atvejais suaugusieji tam tikru būdu parodo, jog toks elgesys, kokio sulauki, yra būtent tai, ko TU nusipelnai. Ima vešėti neteisinga mintis apie tai, ko mes nusipelnome.

Ši mintis yra taip plačiai paplitusi, kad pirmą kartą išgirdusi, jog ji neteisinga, aš griežtai nesutikau. Savo gyvenimą aš praleidau prisiimdama atsakomybę už blogus dalykus, kurie man nutikdavo.

Tada mes užaugame. Būname išmokę gyventi pagal aukos įsitikinimų sistemą. Mes priimame tokią tiesą, kokią buvome išmokyti priimti – kad nenusipelnome gyventi geriau nei gyvename, o mūsų smurtautojai ir toliau smurtauja. Dažniausiai mes sutinkame daugiau žmonių, mėgstančių su kitais elgtis blogai. Panašu, kad mes juos traukiame. O galbūt jie mus traukia, nes jausti, kad su mumis elgiasi kaip su šiukšlėmis, dabar jau yra įprasta ir priimtina. Mes nesugebame suprasti kas, po velnių, mums negerai. Mes žinome, kad galime rinktis, bet mūsų pasirinkimai, atrodo, neveiksmingi. Šias mintis supa tirštas sumišimo sluoksnis, bet mes, atrodo, nesugebame jo išsklaidyti.

Man savo gijimo proceso metu svarbiausia buvo intensyviai griauti mitus. Reikėjo pamatyti įvykių grandinę, vedusią prie mano klaidingos įsitikinimų sistemos, ir teko labai smarkiai padirbėti, kad savo įsitikinimų sistemą pakeisčiau. Turėjau suprasti ir pripažinti tikinti šiais melais apie save, ir reikėjo suprasti, kas iš tikrųjų apie mane yra tiesa. Turėjau surasti būdą, kaip šių melų atsikratyti ir juos pakeisti tiesa.

Ar esate susimąstę apie mitus, gyvenančius jūsų vidinėje sistemoje?

Darlene Ouimet

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.