Vaiką gali ypač traumuoti: fizinė, psichologinė, emocinė, seksualinis smurtas, pavyzdžiui, bet kokio lygio mušimas, stumdymas, tampymas, bet kokia seksualinė agresija, nesirūpinimas, ignoravimas, menkinimas, apleidimas, išdavystė, gėdinimas, smerkimas, bauginimas, per didelių reikalavimų kėlimas, buvimas nelauktu, nenorėtu vaiku, artimojo mirtis, ligos, tėvų skyrybos, persikraustymas, tėvų bedarbystė, ilgalaikis išsiskyrimas su tėvais, darželio ar mokyklos lankymas, nelaimingi įvykiai ir fizinės traumos, brolio ar sesers gimimas, neįgalus brolis ar sesuo ir t. t.

Kokios gali būti traumų pasekmės?

Realybės nesuvokimas. Žmogus nesugeba racionaliai priimti realybės, ją iškraipo, susikuria fantazijų. Sunkesnės to formos gali būti, pavyzdžiui, deliuzija, paranoja, Stokholmo sindromas.

Beviltiškumas, bejėgiškumas ir depresija. Žmogus nejaučia gyvenimo džiaugsmo, jam atrodo, kad niekas nepasikeis, kad nuo jo veiksmų niekas nepriklauso.

Savidestruktyvus elgesys. Nerūkiusieji, nevartojusieji alkoholio, po traumos gali pradėti rūkyti, vartoti alkoholį ar net narkotikus. Taigi patyrus trauminį įvykį, gali padidėti priklausomybė psichotropinėms medžiagoms. Taip pat žmogus gali pradėti pjaustytis, draskytis odą, užsiimti nesaugiu ir nesveiku seksu ar prostitucija, nesveikai maitintis ar kitaip žalotis ir nesirūpinti savo sveikata.

Vienišumo jausmas. Žmogus pasaulyje jaučiasi vienas, galvoja, kad niekas negali jo suprasti. Tas jausmas atrodo labai intensyvus, unikalus. Asmuo užsidaro savyje, atsiriboja nuo kitų, vengia bendrauti. Iš to gali išsivystyti sunkumai bendrauti, perdėtas nepasitikėjimas kitais, sociofobija ar net agorafobija.

Padidėjęs nerimas, sustiprėjusios emocijos. Traumą patyrę žmonės tampa labai jautrūs. Jie gali nuolat jausti intensyvų liūdesį, depresiją, apatiją, paniką, baimę, pyktį, nuoskaudą, gėdą, gailestį, kaltę.

Padidėjęs dirglumas, irzlumas. Prieš patirdamas traumą žmogus galėjo būti švelnus, draugiškas, ramus, tačiau po jos gali tapti agresyvus, piktas, grubus: pradėti agresyviai elgtis su aplinkiniais, niokoti daiktus ir savo bei kitų nuosavybę, ypač jei tie daiktai jam primena patirtą traumą.

Impulsyvūs veiksmai ir dėmesio stoka. Patyręs traumą žmogus gali pradėti elgtis impulsyviai, nesugebėti susikoncentruoti, išlaikyti dėmesio ilgesnį laiką, neapgalvoti savo veiksmų ir jų pasekmių.

Neryžtingumas, pasyvumas. Patyrusieji traumas tampa labai sunkiai apsisprendžiantys. Jiems Sunku prisiimti atsakomybę, aiškiai pasakyti, ko nori. Išreikšti savo poreikius ir emocijas. Tampama pasimetusiu, apatišku.

Miego sutrikimai. Patyrusieji traumas labai dažnai suserga miego sutrikimais. Dažnai pasitaiko, kad kankina insomnija (nemiga). Jiems labai sunku užmigti, nes nuolat jaučia įtampą ir nerimą ar nesaugumą. Užmigę jie sapnuoja nemalonius sapnus. Prabudę jaučiasi pavargę, nepailsėję.

Košmarai. Košmarus dažniausiai sapnuoja tie, kurie neigia trauminio įvykio metu patirtus jausmus ir tuos išgyvenimus yra išstūmę į pasąmonę, t. y. traumos neįsisąmoninę ir neintegravę jos į savo asmenybę.

Įvairios ligos ar negalavimai. Trauma dažnai sukelia fizinius negalavimus: migreną, skrandžio opą, skausmus įvairiose kūno vietose, prakaitavimą, padidėjusį kraujo spaudimą ir kt. Viena iš svarbių priežasčių – imuninės sistemos nusilpimas. Gali išsivystyti hipochondrija.

Nuovargis. Traumą patyrusiems žmonėms dažnai trūksta energijos, jie visą laiką jaučiasi pavargę. Dėl to gali sutrikti profesinė veikla, mokslas, tarpusavio santykiai.

Elgesio sutrikimai. Šaukimas, tylėjimas, gestikuliacija, nevalingi judesiai, sustingimas. Sudėtingesnės tokio elgesio formos gali būti katatonija ar sensorinė deprivacija (pavyzdžiui, kai žmogus užsimerkia ir nebeatsimerkia).

Uždarų ar atvirų erdvių baimė. Po trauminio įvykio daugeliui atsiranda atvirų ar uždarų erdvių baimė (priklausomai nuo traumos pobūdžio). Tai kelia paniką, žmogus mano, kad būnant panašioje erdvėje trauma pasikartos.

Kitaip tariant, didelę ar pasikartojančią traumą(-as) patyrusius žmones lydi stipresnis ar silpnesnis potrauminio streso sindromas.

Rekomendacijos:

Trauma (1 dalis): smurtautojo akimis

Trauma (2 dalis): aukos akimis

Trauma (4 dalis): vaikystės trauma

Judith Herman „Trauma ir išgijimas“