Klausimas

Šiandienos klausimas labai populiarus. Žmogus, pradėjęs terapiją, nėra tikras, ar tai jam naudinga.

Esu terapijoje, ir kai kas [sutuoktinis, mama, tėvas, draugas, bendradarbis, partneris] sako, kad tai man nepadeda. Esu pasimetęs. Ar tai tiesa?

Atsakymas

Yra daug niuansų, bet bendrai yra tik dvi galimybės: arba terapija tau padeda, arba ne. Kiekvieno žmogaus situacija ir problemos yra skirtingos, tad būtina turėti kažkokius objektyvius kriterijus, padedančius nustatyti, ar terapinis darbas tau kažkuo naudingas, ar ne.

Pirma, deja, tenka pasakyti, kad daug žmonių, dirbančių psichikos sveikatos ar pagalbos kitiems srityje (psichologai, psichiatrai, psichoanalitikai, koučeriai, konsultantai, socialiniai darbuotojai ir t. t.), nėra labai kompetentingi. Ir tai nebūtinai dėl to, kad jie piktavaliai, nors pasitaiko ir tokių. Jie patys yra neišsisprendę esminių savo problemų, stokoja reikiamų žinių ar patirties ir neretai net klientui pakenkia.

Tad statistiškai mažai tikėtina, jog specialistai, su kuriais dauguma dirbate, yra iš tikrųjų geri specialistai. Bet net ir be to, daugelis žmonių neieško ypatingai gerų specialistų ir net nemoka atpažinti, kas yra kompetentingas specialistas. Jie nori – arba tegali – dirbti su savimi tik iki tam tikro lygio. Retas kas iš tikrųjų nori kapstytis po tolimiausius ir baisiausius savo psichikos kampelius, net ir tie, kurie sako, kad nori. Dėl šių priežasčių vidutinis specialistas gali būti jiems net ir pakankamas. Priklauso nuo tikslų ir situacijos. O tai mus veda prie kitos minties...

Kaip apskritai žinai, ar specialistas, su kuriuo dirbi, tau padeda? Kaip matuoji savo progresą ar regresą? Pačioje terapinių santykių pradžioje specialistas dažniausiai kliento paklausia, kokių problemų šis turi ir ties kuo norėtų padirbėti, paaiškina, ko tikėtis, ir panašiai. Be to, žmonės ieškantys pagalbos, neretai ir patys žino arba būna informuojami, kad kartais norint pasijusti geriau pirmiausia turi pasijusti blogiau. Tad pradėję terapinį darbą ir pajutę stipresnį emocinį nepatogumą jie ypatingai nenustemba ir nepriima to būtinai kaip ženklo, kad kažkas negerai.

Jeigu terapiniuose santykiuose nesi dėl kažko tikras, visada gali su savo specialistu apie tai pasikalbėti. Žiūrėk, kaip jis reaguoja. Tokia diskusija gali atsakyti į rūpimus klausimus bei padėti išsiaiškinti, ar specialistas yra empatiškas ir kompetentingas. Naudinga žinoti, kas tokiuose santykiuose yra priimtina, ko tikėtis ir kaip atpažinti, ar specialistas elgiasi neprofesionaliai. Šiek tiek apie visa tai esu rašęs savo tinklalapyje, Dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.

Bet kuriuo atveju, visada naudinga paklausti savęs tokių klausimų: kaip žinoti, ar vyksta progresas? Kaip žinoti, ar artėju prie savo tikslų? Kokie yra mano tikslai? Koks mano planas? Kaip jaučiuosi kalbėdamasis su savo specialistu? Ką tai reiškia ir kaip žinau, ar mano interpretacija teisinga? Ir taip toliau...

Galvodamas apie savo tikslus ir progresą stenkis apie tai mąstyti aiškiai ir tiksliai. Pasakymas, kad noriu, pavyzdžiui, laisvės, vidinės ramybės ar geresnių santykių skamba gražiai, bet tai nelabai tikslu. Pabandyk sukonkretinti. Tada pagalvok, kaip galėtum to siekti, apžvelk galimybes, susidėliok žingsnelius. Kaip žinosi, ar pasiekei, ko norėjai? Kaip žinosi, ar eini tinkama kryptimi?

Kitas svarbus aspektas yra susijęs su tuo, kaip tavo terapinį darbą interpretuoja aplinkiniai. Neretai būna taip, kad žmogus pradėjęs dirbti su savimi ima augti, jo gyvenimas, jo santykiai keičiasi. Daugelis žmonių neturi sveikų asmenybės ribų ir jų santykiai yra problematiški. Kai pradedi gijimo ir augimo procesą, tavo elgesys pasikeičia, tavo psichologinė ir emocinė būklė pasikeičia, tavo interakcijos su žmonėmis pasikeičia. Kai kuriems aplinkiniams tie pokyčiai gali nepatikti. Ypač tiems, kas yra pripratę prie seno bendravimo, kur vyrauja manipuliacija, nenuoširdumas, kontroliavimas, jėgos žaidimai, žalingas elgesys ir panašiai.

Tad jeigu anksčiau, pavyzdžiui, buvai nuolankus, tylus, paklusnus, nusižeminęs, gyvenai dėl kitų, bet kokia kaina vengdavai nesutarimų, o dabar tampi labiau autentiškas, savarankiškas, pastovintis už save, mylintis save ir nebetoleruojantis toksiško elgesio, kai kam tai gali labai nepatikti. Jie net gali sakyti, kad darbas su savimi tau nepadeda, nes labai pasikeitei, ir ne į gerą. Taip yra todėl, kad jie iš tavęs kažką gaudavo, ko dabar jiems nebeduodi, ir jiems tai nepatinka. Kažkuriuo momentu gali tekti permąstyti savo esamus santykius ir pasižiūrėti, kiek ir kaip su kuo nori bendrauti.

Apibendrinimas

Kaip visada, kiekvieno situacija yra skirtinga, tad atsakyti vienareikšmiškai nežinant detalių yra neįmanoma. Tačiau kalbant bendrai, visada naudinga išsikelti kriterijus, pagal kuriuos galėtum įvertinti savo terapinį darbą. Jeigu reikalinga, pasikalbėk apie tai su savo specialistu. Neatmesk galimybės, kad tavo specialistas gali būti nelabai kompetentingas ar tiesiog nelabai tinkantis būtent tau. Tačiau gali būti ir taip, kad pradėjai augti ir kai kam tavo progresas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatinka.

Kaip matuoji savo augimą? Kaip žinai, ar tavo gyvenimas gerėja, ar blogėja? Kokie tavo terapiniai bei apskritai gyvenimo tikslai? Kaip toli jau esi nuėjęs? Kokie yra sveiko žmogaus požymiai? Kokie yra nesveikai gyvenančio ar toksiško žmogaus požymiai? Koks elgesys ir kokios emocijos tau yra problematiškos? Kaip galėtum tai išspręsti? Kokie tavo santykiai su tavo artimaisiais ir aplinkiniais? Kokia tavo rolė juose? Kokie norėtum, kad jie būtų? Kokie yra kompetentingo specialisto bruožai? Kokie yra sveikų santykių požymiai? Kokie yra nesveikų santykių požymiai?

Atsakius į šiuos ir kitus klausimus turėtų būti aiškiau.

Sėkmės!
Darius
-----
Jeigu straipsnis patiko, paspauskite 'Like' ir pasidalinkite su kitais. Jeigu norite paremti Saviarcheologija.lt darbą, galite tą padaryti čia.