Santykiai yra sudėtingas reiškinys. Nesvarbu, ar jie romantiniai, artimi, šeimos, draugų, darbo ar kokie kitokie, dauguma žmonių juose neretai turi vienokių ar kitokių problemų. Šiame straipsnyje pažvelgsime į svarbiausias to priežastis.

Keturios nesveikų santykių priežastys

1. Nežinojimas

Dažnas žmogus neturi sveikų santykių, nes nežino, kaip tai atrodo. Daugelis mūsų esame iš aplinkos, kur buvome kontroliuojami, baudžiami, negerbiami, ignoruojami, apleisti, pajuokiami ir skaudinami daugybe kitų būdų. Dėl to toks žmogus užauga nežinodamas, kaip turėti santykius, kurių pagrindą sudaro brandumas, pagarba, nuoširdumas ir abipusiškumas.

Be to, dauguma žmonių, su kuriais bendraujame, patys turi savų problemų ir trūkumų, tad nemanykite, kad visi kiti turi sveikas asmenybės ribas bei tobulus bendravimo įgūdžius ir jūs čia vienas toks pasimetęs ar nesijaučiantis visiškai laimingas. Tiek socialinė, tiek asmeninė disfunkcija mūsų visuomenėje yra nepaprastai stipriai normalizuojama, kas dar labiau apsunkina gyvenimą tų žmonių, kurie iš tikrųjų nori augti, tobulėti ir būti sveikesni bei laimingesni.

O tai veda mus prie kito punkto...

2. Prasti pavyzdžiai

Daugelis žmonių ne tik stokoja supratimo, kaip atrodo sveiki santykiai, bet taip pat ir yra matę bei užaugę šalia daugybės prastų pavyzdžių, neatpažindami jų kaip tokių.

„Bet juk visi taip bendrauja! Tavo tėvai visada yra teisūs, nes jie tavo tėvai. Sutuoktiniai riejasi, meluoja ir šaukia vienas ant kito. Žmonės bendrauja taip, kaip rodoma per televizorių. Draugai kartais tau meluoja, tave išduoda, apgaudinėja ar išnaudoja. Žmonės geria, gyvena nesveikai, apkalbinėja vieni kitus ir linksminasi.

Tu aukojiesi dėl kitų – arba gauni ko nori kitų sąskaita. Ryšys tarp žmonių užsimezga tik dėl paviršutiniškų dalykų ar abstrakčių ideologijų. Vengti būti pažeidžiamam, atviram ir empatiškam yra normalu. Didžiąją laiko dalį tu jautiesi vienišas, net būdamas su žmonėmis.

Juk šitaip žmonės bendrauja, ar ne?“

Santykių modelių mes išmokstame iš kitų žmonių. Tad jeigu tie pavyzdžiai yra nesveiki, tai natūralu, kad išmokstame bendrauti nesveikai ir turėti problematiškus, netenkinančius santykius. Taip, iš tiesų nemažai žmonių santykius įsivaizduoja būtent taip, kaip pavaizduota aukščiau. Tačiau netiesa, kad šie prasti pavyzdžiai yra geriausias, tinkamas ar vienintelis būdas bendrauti.

3. Abejonė savimi

Kai pradedame suprasti, kad galbūt mūsų santykiai yra nesveiki ar netenkinantys, kartais galime jausti abejonę tuo, ką galvojame ar pastebime. Kartais kitas žmogus gali naudoti tam tikras manipuliacijos formas, kad mus suklaidintų ar suparalyžiuotų. Miglos pūtimas (angl. gaslighting), projekcija, nepripažinimas, trianguliacija (angl. triangulation), neigimas, kaltinimas, gėdinimas, kontroliavimas, apsimetimas auka, apeliavimas į emocijas, tušti pažadai, netikri atsiprašymai ir panašūs dalykai yra manipuliacijos taktikos, skirtos paskatinti jumyse abejonę.

Dėl to jums gali atrodyti, kad elgiatės „savanaudiškai“ norėdamas nustatyti sveikesnes asmenybės ribas arba iš santykių pasitraukti. Galite pajusti gėdą ar kaltę ir pradėti manyti, kad esate „blogas“ ar kad kitą žmogų „skaudinate“. Taip pat galite apskritai bijoti bet kokios kito žmogaus reakcijos.

4. Išmokta priklausomybė

Žmonės, išaugę aplinkoje, kur buvo kontroliuojami ir kur jų tikrieji poreikiai nebuvo patenkinti, šią vaikystės dinamiką atsineša į savo suaugusio žmogaus gyvenimą. Dėl to net ir dabar jau būdami suaugę jie yra emociškai, psichologiškai ar net finansiškai priklausomi nuo kitų, nes jų asmenybės ribos yra susiplakusios su kitų žmonių ribomis.

Šitoks žmogus gali turėti tokių minčių:

• „Esu blogas“. Tai išmokta gėda ir kaltė.
• „Esu vertas tik tiek.“ Tai išmoktas nusivertinimas ir žema savivertė.
• „Privalau visa tai pataisyti.“ Tai išmoktas per didelis atsakomybės prisiėmimas.
• „Aš to nusipelniau.“ Tai išmokta racionalizacija ir neapykanta sau.
• „Esu kaltas / esu savanaudis / esu žiaurus / aš kitam keliu skausmą.“ Tai išmoktas kaltės prisiėmimas.
• „Tai ne taip jau blogai.“ Tai išmoktas minimizavimas, paklusnumas ir nuolankumas.
• „Aš visą gyvenimą būsiu vienas.“ Tai išmokta vienatvės baimė ir katastrofizavimas.
• „Nieko negaliu padaryti.“ Tai išmoktas bejėgiškumas.
• „Be jo(s) neišgyvensiu.“ Tai išmokta priklausomybė.

Aiškus savęs nesuvokimas ir individualumo stoka sukuria iškreiptą suvokimą to, kas yra sveika ir koks elgesys santykiuose yra priimtinas, ir koks ne. Dažnas taip pat mano, kad yra būtina, jog kito žmogaus nuomonė apie jus būtų tik teigiama, arba kad jeigu nusistatysite sveikesnes asmenybės ribas ar santykius nutrauksite, tai įvyks kažkas nepaprastai siaubingo.

Šis įrašas yra lietuviška versija mano straipsnio, kuris buvo publikuotas anglų kalba viename populiariausių interneto portalų apie psichologiją, PsychCentral.com. Kitame įraše – apie tai, kaip darbas su savimi padeda su šiomis problemomis susitvarkyti ir kaip tai pakeičia jūsų santykius į gerą.
-----
Jeigu straipsnis patiko, paspauskite 'Like' ir pasidalinkite su kitais. Jeigu norite paremti Saviarcheologija.lt darbą, galite tą padaryti čia.