Savo asmeniniame ir profesiniame gyvenime esu matęs bei sutikęs daugybę žmonių, kurie išaugę sudėtingoje aplinkoje. Jiems, ir apskritai didžiajai daugumai žmonių, būdinga viena bendrybė – tuštumo, abejonės ar pasimetimo jausmas.

Daugelis mūsų įžengiame į pilnametystę jausdami skausmą, trūkumą, vienatvę, nerimą, nuovargį, pyktį, liūdesį, sąstingį ar baimę. Kai žmogus suauga, palieka vaikystės namus ir „tampa suaugusiu“, jis dažnai jaučiasi visiškai pasimetęs. Jis nežino, kas esąs, kaip jaučiasi, kas jam patinka, kur link eina ir ką su visu tuo daryti.

Tad kodėl tiek daug žmonių taip jaučiasi?

Jeigu tau kaip vaikui yra draudžiama būti savimi ir jeigu į tavo tikrąjį „aš“ reaguojama agresija, atstūmimu, panieka, ar nepripažinimu, tai tu išmoksi save slėpti. Tai yra vertinga išlikimo strategija esant problematiškoje ar kitaip pavojingoje aplinkoje. Tad tu imi gniaužti savo jausmus, slėpti savo mintis, atsisakyti savo pomėgių bei interesų ir nerodai nieko, dėl ko galėtum iš savo aplinkos susilaukti skausmo.

Visa tai yra ne momentinis įvykis ar patirtis, bet ilgalaikis, nuolatinis procesas. Galiausiai tampi toks apsišarvavęs, toks atbukęs, toks atsisiejęs nuo savęs, kad net nebenutuoki, kas iš tikrųjų esi.

Būtent dėl to matome tiek daug suaugusiųjų, sakančių: “Aš nežinau, ką mėgstu.” Arba: “Suprantu, kaip turėčiau jaustis, bet šiuo metu nejaučiu nieko.” Daugumai žmonių prireikia ilgų metų reabilitacijos, gijimo, mokymosi, augimo ir savęs paieškų – saviarcheologijos – kol jie iš naujo atranda savo pomėgius ar pradeda suprasti savo emocijas, išmoksta mąstyti už save, labiau rūpinasi savimi ir susikuria sveikesnius santykius.

Daugybė kitų pragyvena visą gyvenimą net nesusimąstydami, kad gal kažkas negerai – o tada viena dieną jie miršta, ir viskas. Tokia gyvenimo istorija išties tragiška, tačiau nepaprastai dažna.

Bet gali būti ir kitaip. Reikalai gali pagerėti. Tai gali pareikalauti daug darbo ir laiko, tačiau tai įmanoma.

Žmogus gali ištverti nepaprastai daug. Mes taip pat esame labai prisitaikantys. Pakeisti gyvenimą niekada nevėlu.

Gali priimti sprendimą kažką keisti dabar. Tada išsikelti tikslą ir tikslingai judėti jo link.

Arba gali nedaryti nieko. Tavo pasirinkimas.

Esant suaugusiam geriausia yra tai, kad niekas nebekontroliuoja tavo gyvenimo. Gali pats rinktis, ką daryti, kaip ir kada. O kartais tenka kurį laiką nedaryti visiškai nieko, kol pasijunti pakankamai laisvas plačiai atverti savo gyvenimo duris ir įžengti į pasaulį su nauju mąstymu ir nusiteikimu.
-----
Jeigu straipsnis patiko, paspauskite 'Like' ir pasidalinkite su kitais. Jeigu norite paremti Saviarcheologija.lt darbą, galite tą padaryti čia.