Judėti pirmyn yra siaubingai baisu, ir visi, kas sako kitaip, nejuda pirmyn. Judėti pirmyn reiškia gyti. Gyti reiškia tapti labiau nepriklausomam. O tapti labiau nepriklausomam reiškia užnugary palikti savo tėvus ir blogiausius jų elgesio modelius. Tą darydamas žmogus jaučiasi tarsi apleistas vaikas. Ir nėra didesnio siaubo kaip kai jautiesi bejėgis, neturintis jokios galios, pažeidžiamas kūdikis, esantis pasaulio malonėje.

Dauguma žmonių savo gyvenimą praleidžia atsargiai planuodami ir apsukriai darydami dalykus, kurie padėtų išvengti jausmo, kad esi apleistas. Gyvenimo kelyje jie blokuoja savo gijimo* procesą prie kiekvieno posūkio. Jie išnyksta į priklausomybes, santykius, tėvystę / motinystę ir tūkstančius įvairiausių kitų sielą stingdančių dalykų. Jie susikuria netikruosius „aš“*, kad save apgautų ir patikėtų, jog jaučiasi laimingai ir patogiai, bet jie niekaip nesupranta, kad spinduliai, besiveržiantys pro jų fasadą, yra prapuvę nuo kančios dėl neįsisąmonintų traumų. Tad jie pasiduoda siaubui, bet negali nuo jo pabėgti.

Gyvenimas kviečia mus sveikti. Gyvenimas kviečia mus augti. Gyvenimas kviečia mus tapti nuoširdžiais ir atvirai kalbėti tiesą. Gyvenimas kviečia mus stoti akistaton su savo baimėmis, o ne jas dangstyti. Gyvenimas kviečia mus atverti savo pačias bjauriausias puses ir pravėdinti jas vėsiame vėjyje.

Jeigu to nepadarysime, pasekmės bus blogesnės. Pasensime ir susiraukšlėsime anksčiau laiko. Mūsų akys atspindės mirtį, o mūsų vidus – depresiją. Mes prarasime savo tikslą ir atsiminsime tik kaip vairuoti savo automobilį atgaline pavara – ar net tiek neatsiminsime.

Bet jeigu gerbsime giliausius savo sielos* procesus, išaugsime miklūs. Išaugsime užtikrinti savimi. Išaugsime pagarbūs tiesai. Išaugsime tvirti. Išaugsime sveiki. Ir išaugsime brandūs ir besirūpinantys savimi, nes išmoksime patys sau būti tėvais.

Vartojamos sąvokos, suformuluotos remiantis Daniel Macklerio esė, knygomis, garsine medžiaga ir pokalbiais su juo pačiu:

Tikrasis „aš“ (angl. true self) – tai, kas mes esame iš tikrųjų, remiantis savo tikrojo, neužgniaužto vidinio pasaulio sąmoningu suvokimu ir ryšiu su juo. Tai neturi nieko bendra su religija ar bet kokia kita misticizmo forma.

Netikrasis „aš“ (angl. false self) – 1) klaidingas savęs suvokimas, kurį turi nenušvitęs žmogus; 2) ta mūsų dalis, kuri yra taip giliai po neįsisąmonintomis traumomis, kad nežino, kas mes iš tikrųjų esame ir kas mus motyvuoja elgtis taip, kaip elgiamės – tačiau sąmoningai nematanti mūsų pasimetimo ar klaidingo savęs suvokimo; 3) žmogaus asmenybė, paremta ne nušvitusiu ryšiu su savimi, bet susitapatinimu su savo traumuotomis asmenybės dalimis ir su savo traumuotojais; 4) vaidmuo, o ne tikroji asmenybė.

Nušvitimas (angl. – enlightenment) – būsena, kai žmogus sąmoningai visiškai supranta savo tikrąsias emocijas ir yra išsigydęs bei įsisąmoninęs savo praeitį ir patirtas traumas; kai žmogus yra savo tikrojo „aš“ būsenoje; psichologinis ir emocinis sveikumas. Tai neturi nieko bendra su religija ar bet kokia kita misticizmo forma.

Gijimas (angl. healing) – susijungimas su savo praeities traumomis, sielvartavimas dėl jų ir jų integravimas į savo asmenybę, tokiu būdu pasiekiant nušvitimo (t. y. psichologinio ir emocinio sveikumo) stadiją.

Dvasia, siela (angl. soul, spirit) – tikrasis „aš“; žmogaus vidinis, emocinis pasaulis. Tai neturi nieko bendra su religija ar bet kokia kita misticizmo forma.

Originalus tekstas anglų kalba

Kiti Danielio Macklerio tekstų vertimai