Hola! Nors ir keliauti buvo smagu, bet malonu po kelionės grįžti namo. Paskutiniame įraše kalbėjau apie įsitikinimų sistemos perprogravimą. Šis įrašas iliustruos, kaip su ta įsitikinimų sistema susigrumiu šiandien. Nors ir ši istorija kilusi dėl patirto seksualinio smurto, tai yra tas pats metodas, kurį naudoju, kai bandau prisikasti prie bet kokio nerimo šaknų.

Tai buvo pirmas kartas, kai atostogauti išvykau be vyro; ir man teko išgyventi keletą įdomių patirčių, kai susidūriau su savo senąja įsitikinimų sistema. Savo įraše „Seksualizuota per anksti“, pasakojau, kaip mama mane išmokė, kad mano vertė slypi mano seksualume, ir apie tai, kad aš tikėjau, jog dėl visų su seksualumu susijusių situacijų – teigiamų, neigiamų ar pavojingų – buvau kalta aš, ir jos kažkokiu būdu kilo dėl mano elgesio. Tuoj paaiškinsiu šio įrašo kontekstą.

Kurorte, kuriame buvau, kiekvieną vakarą kambarinės, atlikusios savo darbą, palieka ant lovos šokoladą ir kitos dienos renginių programą. Aš esu iš tų žmonių, kurie mėgsta gauti tokias programas ir jas išstudijuoti. Antrąją naktį ant lovos palikta programa buvo ispanų kalba, tad kitą rytą nuėjau į registratūrą ir paprašiau angliškos programos. Registratūros darbuotojas mane paerzino ir pajuokavo, kad turi tik itališką. Galiausiai, po keleto pajuokavimų, gavau anglišką programą ir nuėjau pusryčiauti. Tą vakarą kambaryje programos apskritai nebuvo.

Kitą dieną jaučiausi kiek nejaukiai, kad vėl turiu to paties registratūros darbuotojo prašyti programos. Nesupratau, kodėl jaučiu diskomfortą, bet atkreipiau dėmesį į galvoje vykstantį dialogą, nes žinojau, kad tai geras būdas prisikasti prie įsitikinimo, kuris slypi po nerimu. Nustebau, kad galvojau, jog tas vyras pamanys, kad meluoju arba kad programą palikau kambaryje ir tiesiog tingiu grįžti ją pasiimti. Vis tiek paprašiau programos, ir tas darbuotojas vėl mane paerzino, kad turi ją tik kitomis užsienio kalbomis, bet ne anglų.

Tą naktį vėl... programos negavau. Kitą rytą atsisakiau eiti į registratūrą prašyti programos. Tiesiog nuėjau prie skelbimų lentos ir visus dienos renginius peržvelgiau ten. Labai norėjau turėti savo programą, bet negalėjau prisiversti nueiti ir paprašyti, ir niekaip negalėjau viso to išmesti iš galvos. Tad vėl įsiklausiau į galvoje vykstantį pokalbį ir supratau, kad buvau įsitikinusi, jog, nuėjus paprašyti programos trečią kartą, tas draugiškas darbuotojas pamanys, kad su juo flirtuoju, ir ką aš tuomet darysiu? Bijojau, kad jis mane „ne taip supras“. Bijojau, kad jeigu jis mane „ne taip supras“, tai man nutiks kažkas blogo IR dėl to būsiu kalta aš. Aš susidūriau su savo senąja įsitikinimų sistema.

Mano mama man labai aiškiai parodė, kad tai aš kalta dėl to, jog iš jos vaikino patyriau seksualinę prievartą, kai buvau trylikos. Dėl šio klaidingo įsitikinimo, kuris po to buvo nuolat stiprinamas, natūraliai tikėjau, kad dėl viso smurto, kurį patyriau būdama jaunesnė, taip pat esu kalta aš. Problema buvo ta, kad aš visiškai nesupratau, ką padariau, kad tai sukelčiau, tad visą likusį gyvenimą gyvenau bijodama, kad vėl „tai“ padarysiu. Aš daug dirbau su šia savo įsitikinimų sistemos dalimi, bet tai vis tiek man didelė problema. Ji buvo susijusi su didžiausia šaknimi, kurią turėjau iškasti, ir terapijos metu supratau, kad daug mano kitų įsitikinimų buvo prisitvirtinę prie šios šaknies. Tad nebuvo didelio siurprizo, kad visa tai vėl iškilo, kai atostogavau be savo vyro, ir ispanai vyrai (pasižymintys flirtavimu) su manimi juokavo.

Kai visa tai įsisąmoninau, buvo nesunku suprasti, ko bijau. Galėjau save patikinti, kad dėl vaikystėje patirto smurto esu tikrai kalta NE aš, kad aš nepadarysiu „kažko“, dėl ko šis vyras galėtų iš manęs gauti ko nori. Aš taip pat sau priminiau, kad net jei tas registratūros darbuotojas su manimi ir flirtavo, aš vis tiek neprivalau su juo nieko daryti, aš nebebuvau tas vaikas, kuris sustingsta ir disocijuojasi, kai kažkas ruošiasi prieš mane smurtauti. Buvo ir kitų įsitikinimų, su kuriais dirbau terapijoje ir kurie tūnojo pačiame paviršiuje. Vienas jų buvo tas, kad visi pasaulio vyrai nori manimi pasinaudoti, kadangi tikėjau, kad aš tik tuo ir esu „naudinga“.

Mano seksualumas buvo didžiulė mano bendros problemos dalis. Kitame įraše kalbėsiu apie tai, kaip bijojau vyrų, bet norėjau, kad jie mane nesveiku būdu pripažintų, kadangi turėjau daug baimių ir sugadintą įsitikinimų sistemą.

Gyvenkime tiesoje!

Darlene Ouimet


Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.