Aš rašau apie įsitikinimų sistemą ir apie tai, kaip ji susiformuoja; apie tai, kaip mes matome pasaulį ir save, remdamiesi mokymais, kuriuos gauname iš savo tėvų, mokytojų, žiniasklaidos ir apskritai iš visuomenės. Šiandien aš šią temą pratęsiu, papasakodama apie asmeniškesnį elgesio vertinimą, kurį man suformavo mano mama.

Augdama aš buvau įvairiausiais būdais mokoma, kad mano vertė slypi mano išvaizdoje ir kūne. Kad aš turiu būti žavi, patraukli, ir jeigu tokia būsiu, tai mano gyvenimas bus sėkmingas. Mano, kaip moters, vertę nustatys vyrai. Tuo pat metu aš buvau mokoma, kad kai būdama 13 patyriau seksualinį smurtą, tai dėl to buvau kalta aš pati ir pati padariau kažką, kad tai paskatinčiau. Po to įvykio kilęs didžiulis siaubas, pasibaisėjimas ir daugybė košmarų susimaišė su mokymu, kad mano vertė slypi mano išvaizdoje ir kūne.

Tokiose dviprasmiškose žinutėse yra kažkas labai painaus. Faktas tas, kad nei viena iš jų nėra teisinga, bet aš metų metus šokinėjau nuo tarp šių dviejų netiesų; jos valdė didžiąją dalį mano gyvenimo. Aš radau savo vertę vyruose, man labai patikdavo, kai mane pastebėdavo, mano pasitikėjimas savimi ateidavo iš vyrų, kurie siekdavo manęs nepriklausomai nuo to, kokio jie būdavo amžiaus; ar būdavo vedę, ar ne; ar būdavo malonūs, ar ne. Dauguma tų vyrų mane nuvertindavo, manimi naudodavosi, elgdavosi su manimi nepagarbiai, dėl ko (kaip suprantu dabar) tada galvojau, kad esu kalta aš pati, BET taip pat gyvenau bijodama, kad būsiu nuskriausta, nes esu patrauki, ir jeigu mane nuskriausdavo, išprievartaudavo ar užpuldavo, buvau išmokusi, jog tokį elgesį neabejotinai paskatinau aš pati – vėlgi, mano kaltė.

Tėvai yra skatinami būti savo vaikams geru pavyzdžiu. Kaip motina, aš išmokau tokių dalykų: jeigu nori, kad tavo vaikai maitintųsi tinkamai, tuomet maitinkis tinkamai. Jeigu nenori, kad tavo vaikas elgtųsi netinkamai, tai būk tinkamo elgesio pavyzdžiu. Šie paprasti dalykai atrodo logiški. Tačiau mūsų tėvai dažnai suformuoja netinkamą elgesį ir mes iš jo mokomės. Mano mama man suformavo seksualumą; ji man sakydavo, kad vienintelė galia, kurią turi moterys, yra jų seksualumas. Ji mane mokė, kad vyrai yra laimingi, kad vyrams priklauso visa galia, bet moterys turi seksualumą. Savo seksualumu mes galime priversti vyrus elgtis taip, kaip norime mes. Seksualumas buvo kontrolė. O kaip tais atvejais, kai vyrai elgdavosi taip, kaip aš nenorėdavau, kad jie elgtųsi? Na, mane išmokė, kad dėl to kalta esu aš pati. Tad kaip žmogus gali visa tai suvokti? Kaip moteris ar vaikas gali visa tai išnarplioti?

Mano mama mane seksualizavo. Ji įvairiausiais būdais mane išmokė, kad vienintelė galia, kurią gyvenime turiu, slypi mano kūne, mano seksualume. Tai, žinoma, buvo jos realybė. Ji visą gyvenimą flirtuodavo. Ji buvo iš tų žmonių, kuriuos mano jaunystės laikais vadindavo „pimpalo erzintojais“*. Ji flirtuodavo su vyrais tiesiai mano tėvo ir mūsų, vaikų, akivaizdoje. Jeigu tėvo kartu nebūdavo, būdavo dar blogiau. Ji elgdavosi taip, lyg jos vertė, jos pripažinimas priklausytų nuo to, kaip vyrai į ją reaguoja. ypač svarbu jai būdavo tai, kaip vyrai reaguoja į ją seksualine prasme ir kaip į moterį. Ji mane išmokė, kad ir mano vertės šaknys yra seksualumas. Ji man demonstravo tokį pavyzdį.

Mano mama pradėjo su manimi varžytis šiek tiek po to, kai jos vaikinas atėjo į mano kambarį, kai man buvo 13 metų. Tai dar labiau sutvirtino jos kaltinimus, kad dėl to, jog jos vaikinas įsėlino į mano kambarį, buvau kalta aš; nuo tada mano mama pradėjo nepasitikėti manimi jos vyrų kontekste. Kai buvau keturiolikos, ji pradėjo mane kaltinti, kad flirtuoju su jos vaikinu. Kai buvau šešiolikos, ji pradėjo flirtuoti su mano vaikinais. Ji mane viešai kaltindavo seksualiniu aktyvumu daug anksčiau, nei pradėjau seksualinį aktyvumą. Kokia maišatis.

Dėl tokių dalykų mes, kaip suaugę, esame įstrigę savo pačių gyvenime. Mūsų įsitikinimai konfliktuoja, ginčijasi, yra nelogiški ir nedera tarpusavyje. Tokie konfliktai sukelia depresiją ir įvairiausius psichikos sveikatos sunkumus. Kai pradėjau visa tai aiškintis terapijoje, pamačiau savo sumaištį ir atpažinau konfliktus, o tai buvo mano pakilimo iš duženų pradžia.

Tegul švyti tiesos šviesa
Darlene Ouimet

-----
* Pimpalo erzintoja (-as), angl. cock-tease, prick-tease – seksualinis slengas, žymintis žmogų (dažniausiai moterį), kuris elgiasi seksualiai, kad sugundytų, suviliotų vyrus, bet tolesnių seksualinių veiksmų imtis nenori.

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.