Žemiau esantis tekstas yra ištrauka iš Alice Miller knygos „For Your Own Good“; tai yra mano vertimas.










Į bejėgį vaiką nukreipta panieka ir smurtas, taip pat vaiko ir savo pačių gyvybingumo, kūrybingumo bei jausmų slopinimas apima tiek daug mūsų gyvenimo sričių, kad mes to beveik nebepastebime. Beveik visur matome įvairiu intensyvumo laipsniu ir įvairiomis prievartos priemonėmis pasireiškiančias pastangas kuo greičiau atsikratyti mumyse esančiu vaiku – t. y. silpnu, bejėgiu, priklausomu sutvėrimu – kad taptume nepriklausomi, kompetentingi suaugusieji, nusipelnantys pagarbos. Kai šį sutvėrimą sutinkame savo vaikuose, mes jį persekiojame naudodami tas pačias priemones, kokias kadaise naudojome prieš save pačius. Ir būtent tai mes esame įpratę vadinti „vaikų auklėjimu“.

Tolesniuose puslapiuose pabandysiu šioms sudėtingoms pastangoms pritaikyti terminą „nuodinga pedagogika“. Iš konteksto bus aišku, ką iš tos daugybės aspektų akcentuoju tam tikru momentu. Konkretūs aspektai gali būti kildinami tiesiai iš anksčiau pateiktų citatų iš vaikų auginimo vadovėlių. Tos ištraukos mus moko, kad:

1. Suaugusieji yra nuo jų priklausomo vaiko šeimininkai (ne patarnautojai!).

2. Jie kaip dievai nusprendžia, kas yra gerai, o kas blogai.

3. Vaikas laikomas atsakingu už jų pyktį.

4. Tėvai visada privalo būti apsaugoti. 

5. Vaiko gyvenimą patvirtinantys jausmai kelia grėsmę autokratiškam suaugusiajam.

6. Vaiko valia turi būti „palaužta“ kaip įmanoma greičiau.

7. Visa tai turi įvykti labai ankstyvame amžiuje, kad vaikas „nepastebėtų“ ir nesugebėtų suaugusiųjų demaskuoti.

Metodai, kuriuos galima naudoti siekiant nuslopinti vaiko spontaniškumą, yra tokie: spąstų spendimas, melavimas, dviveidiškumas, gudravimas, manipuliacija, „bauginimo“ taktikos, meilės atitraukimas, izoliavimas, nepasitikėjimas, vaiko žeminimas ir gėdinimas, niekinimas, pajuokimas ir prievarta, kartais netgi iki kankinimo.

„Nuodinga pedagogika“ taip pat apima ir klaidingos informacijos ir įsitikinimų perdavimą vaikui nuo pat pirmų dienų. „Nuodingos pedagogikos“ dalis yra ir vaikui nuo pat pirmų dienų perteikti klaidingą informaciją bei įsitikinimus, kurie perduodami iš kartos į kartą ir vaikų priimami nepaisant to, kad jie yra ne tik neįrodyti, bet ir akivaizdžiai klaidingi. Šių įsitikinimų pavyzdžiai yra tokie:

1. Pareigos jausmas sukuria meilę.

2. Neapykantos galima atsikratyti ją uždraudžiant.

3. Tėvai nusipelno pagarbos vien dėl to, kad jie yra tėvai.

4. Vaikai nenusipelno pagarbos vien dėl to, kad jie yra vaikai.
 
5. Paklusnumas vaiką sustiprina.

6. Aukštas pasitikėjimas savimi yra pavojingas.

7. Žemas pasitikėjimas savimi daro žmogų altruistišką.

8. Švelnumas (stipri meilė) yra pavojingas.

9. Reaguoti į vaiko poreikius yra blogai.

10. Griežtumas ir šaltumas gerai parengia gyvenimui.

11. Apsimestinis dėkingumas yra geriau nei nuoširdus nedėkingumas.

12. Tai, kaip tu elgiesi, yra svarbiau už tai, koks tu esi iš tikrųjų.

13. Nei tėvai, nei Dievas neišgyvens, jei juos įžeisi.

14. Tavo kūnas yra kažkas purvino ir šlykštaus.

15. Stiprūs jausmai yra pavojingi.

16. Tėvai yra padarai, nejaučiantys aistros ir gėdos.

17. Tėvai yra visada teisūs.


Rekomendacijos:

Trauma (1 dalis): smurtautojo akimis

Trauma (2 dalis): aukos akimis

Trauma (3 dalis): potrauminis stresas

Trauma (4 dalis): vaikystės trauma

Daniel Mackler „Kūdikio manifestas“

Daniel Mackler „Kas yra smurtas prieš vaikus?“

Alice Miller „Gabaus vaiko drama: tikrosios savasties paieškos“

Alice Miller „Kūno maištas“

Alice Miller „Prievartos ištakos: 12 tezių“

Savarankiškų vaikų auginimas: dešimt taisyklių

Robin Grille „Chuliganai iš prigimties“