Jeigu emocinio gijimo procesas vyksta tinkamai, daug kuo rizikuojama. Paprasčiausiame lygmenyje rizikuojama žmogaus netikruoju „aš“, kuris daugumai žmonių yra viskas, ką jie teturi. Būtent taip jie suvokia save, kaip asmenybę, visą savo gyvenimą nuo tada, kai tik išmoko mąstyti – nuo tada, kai jį susikūrė, kad vaikystėje prisitaikytų prie savo šeimos. Gijimo procesas bando padėti žmogui to netikrojo „aš“ atsikratyti ir atgaivinti gilumoje tūnantį jo tikrąjį „aš“, kuris ilgus metus giliai miega ar snūduriuoja.

Jeigu šis procesas sėkmingas, pasekmės būna didžiulės ir dažnai tariamai neigiamos. Tapimas nuoširdžiu žmogumi reiškia visų netikrų santykių išdavystę – nesvarbu, ar tai santykiai su draugais, tėvais, partneriais, šeimos nariais, kolegomis, ar su visuomene, kaip tokia. Šis procesas suardo įprastą santykių dinamiką, o tai gali būti ypač skausminga, jeigu yra stipri abipusė priklausomybė – ir bendra praeitis.

Taip pat yra visiškai vidinių rizikų. Prieš pradėdami gijimo procesą dauguma žmonių gyvena taip smarkiai neigdami savo tikruosius jausmus, kad net nejaučia skausmo. Jie gyvena nejautrumo burbule, kuris, nors ir mirtinas, bet dažnai yra malonus. Senų žaizdų atvėrimas sukelia užkastų jausmų išsiveržimą, o tai paprastai būna šlykštu, bjauru, skausminga ir slogu. Tai yra didžiulis šokas sistemai, kuri seniai priprato nejausti beveik ar visiškai nieko – kaip kad sveika mityba iš pradžių gali kelti šleikštulį ar net atrodyti mirtina, jeigu žmogus yra priklausomas nuo nesveiko maisto ar yra išbadėjęs. Mažai kam patinka sielvartavimo procesas, mažai kam patinka verkti, mažai kam patinka ilgai trunkančios kančios, nerimas, radikalios abejonės savimi, bemiegės naktys ar net fiziniai negalavimai, susiję su giliu emociniu augimu, bet visa tai yra keitimosi procesas. Jis turi savo kainą, bet tiems keletui, kas nori ir įstengia leistis į šią kelionę, nauda, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra neapsakoma.


Originalų tekstą anglų kalba galite rasti čia.

Kiti Danielio Macklerio tekstų vertimai.