Iš Claude M. Steiner knygos „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės: transakcinė gyvenimo scenarijų analizė“.

Savarankiškų vaikų auginimas: dešimt taisyklių

1. Neturėkite vaikų, jei negalite užtikrinti jiems aštuoniolika metų trunkančio puoselėjimo bei apsaugos. Augindami vaiką stenkitės sutrumpinti laiką, kai vaikas negali apsieiti be šių dviejų dalykų, leisdami jam kaip galima anksčiau tapti savarankiškam.

2. Pagrindinis savarankiško vaiko auginimo tikslas – suteikti jam laisvės visiškai atskleisti ir išnaudoti savo intymumo, suvokimo bei spontaniškumo gebėjimus. Joks kitas tikslas (disciplina, geros manieros, savikontrolė ir t. t.) nėra svarbesnis už savarankiškumą. Tėvai gali jo trokšti ir siekti, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja pagrindiniam tikslui – savarankiškumui.

3. Intymumą žlugdo prisilietimų ekonomika*. Nedrauskite vaikui visiškai atvirai reikšti savo meilės ar jos trūkumo. Skatinkite juos suteikti, prašyti, priimti ir atstumti prisilietimus bei girtis.

4. Suvokimą žlugdo nuvertinimai. Nenuvertinkite savo vaikų racionalumo, jausmų ar intuicijos. Mokykite vaikus paaiškinti savo jausmus ir reaguokite į jų reikalavimus, kai jie mėgina tai daryti.

5. Niekuomet nemeluokite savo vaikams, nei kalbėdami netiesą, nei nutylėdami teisybę. Jei nuspręsite nuslėpti nuo jų teisą, pripažinkite tai ir paaiškinkite kodėl.

6. Spontaniškumą žlugdo abejotinos taisyklės, taikomos žmogaus kūnui. Nesistenkite kontroliuoti vaikų judėjimo, regos, klausos, lytėjimo, uoslės ar skonio pojūčių, nebent tai akivaizdžiai kliudo jūsų pačių gerovei ar kelia jiems pavojų, ir net tuomet tai darykite remdamiesi bendradarbiavimo principais. Prisiminkite, kad jūsų kūno išmintis pralenkia jūsų vaiko beveik visais atžvilgiais. Taip pat per daug rimtai nepriimkite "ekspertų" (mokytojų, gydytojų) patarimų; jie klydo anksčiau ir klys ateityje. Niekada fiziškai nepulkite vaikų ir laikykite jų kūną šventove. Priešingu atveju tuoj pat nuoširdžiai atsiprašykite, tačiau nedidinkite klaidos – negelbėkite* jausdami kaltę. Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir nekartokite tų, kuriems nepritariate.

7. Negelbėkite ir vėliau nepersekiokite* savo vaikų. Nedarykite dėl savo vaikų to, ko nenorite daryti. Priešingu atveju nedidinkite klaidos vėliau juos persekiodami. Prieš mėgindami padėti suteikite vaikui galimybę apsiginti.

8. Nemokykite vaikų konkuruoti. Varžytis jie užtektinai išmoks žiūrėdami televizijos laidas bei skaitydami laikraščius. Rodydami pavyzdį mokykite juos bendradarbiauti.

9. Neleiskite vaikams jūsų engti. Jūs turite teisę turėti laiko ir erdvės sau bei asmeninį intymų gyvenimą, nepriklausantį nuo vaikų. Reikalaukite, kad ir į jūsų poreikius būtų atsižvelgta; jie tai darys iš meilės jums.

10. Tikėkite žmogaus prigimtimi ir savo vaikais. Už tokį pasitikėjimą jie atsidėkos jums meile.

------
* Prisilietimų ekonomika. Prisilietimas – ypatinga stimuliacijos forma, kurios individas gali sulaukti iš kitų. Apsikeitimas prisilietimais yra būtinas išgyvenimui ir tai yra viena svarbiausių žmonijos veiklos rūšių. Jų trūkumas kenkia tiek fizinei, tiek psichinei ar emocinei žmogaus būsenai. Skiriamos dvi prisilietimų rūšys: fiziniai ir verbaliniai prisilietimai. Prisilietimai gali būti teigiami ir neigiami. Žmonių prisilietimų šaltiniui sumažėjus iki tam tikros ribos, kuri vadinama išgyvenimo koeficientu, jie vis labiau linkę priimti neigiamus prisilietimus, nes išgyvenimui jiems reikalingi bet kokie prisilietimai. Žmogui priimti neigiamus prisilietimus yra tas pats, kas gerti užterštą vandenį, – didžiulis poreikis leidžia neatsižvelgti į žalingas išgyvenimui reikalingo ištekliaus savybes.

* Gelbėjimas ir persekiojimas. Gelbėjimo ir persekiojimo žaidimas: