Darlene, kai jai buvo 21-eri
Visur, kur būnu, turiu privilegiją susipažinti su žmonėmis ir turėti įtakos jų gyvenimui. Dažniausiai galiu juose pasėti kelias sėklas, kurios išleidžia šaknis ir išaugina aistrą pilnatvei ir laisvei nuo dalykų, trukdančių žmonėms būti geriausiais, kokie jie gali būti ir kokie jie yra.

Praeitą mėnesį viešėdama Meksikoje susipažinau su įdomiu, 26–29 metų amžiaus vyru, kuris, jo paties žodžiais, dar nesiruošė pasiduoti. Jis man taip stipriai priminė jaunesnę mane, kad smarkiai susijaudinau. Nors ir labai įdėmiai klausiausi jo gyvenimo istorijos, kitame lygmenyje jo pasakojimas man priminė daug dalykų, apie kuriuos buvau negalvojusi jau labai ilgai. Jis sukėlė man stiprius prisiminimus apie mano pasipriešinimą gijimui ir apie tai, kaip man baisu buvo pagalvoti apie savo įveikos* metodų atsisakymą. Prisiminiau baimę, kurią jutau galvodama apie laisvą gyvenimą ir su kuria vis dar kovoju kai kuriose gyvenimo srityse. Prisiminiau didžiulį siaubą, kurį jutau mokydamasi savimi pasitikėti, baimę, kurią jutau aiškindamasi, kas aš iš tikrųjų esu, ir savo pastangas, kurių reikėjo, kad išmokčiau gyventi visavertiškai.

Iš kelionės grįžusi namo, per kitas dvi savaites labai aiškiai supratau, kaip baisu man buvo sveikti: stoti akistaton su savo problemomis bei jas spręsti ir gyventi visavertį gyvenimą, būnant laisvai nuo chroniškos depresijos ir disociacijos, su kuriomis aš gyvenau taip ilgai. Mano disociatyvi asmenybė, nuolatinė depresija ir maniakiškas nerimavimas dėl savo svorio ir išvaizdos man buvo tarsi patogumo antklodė. Šios būsenos buvo tas ratas, kuriame gyvenau. Šios būsenos apibrėžė mane, mano asmenybę. Jos sudarė mano išlikimo režimą ir dėl jų jaučiausi saugi. Tikėjau, kad šie įveikos metodai buvo sprendimas – kaipgi jie galėtų būti problema? Bandydama paleisti tą jaukią išlikimo antklodę, net bandydama paleisti jos gabaliuką, kiekvieną kartą jaučiausi nuoga, neapsaugota, šąlanti, išsigandusi ir per daug pažeidžiama. Jaučiausi neturinti kontrolės. Kad jausčiausi saugiai, kontrolė buvo būtina. Giliai savo pasąmonėje aš buvau įsitikinusi, kad be tos per daugybę metų susikurtos apsauginės įveikos metodų antklodės aš mirsiu.

Tuos įveikos metodus susikurti yra būtina, ypač jei esi vaikas, tačiau didelė mano išgijimo dalis buvo bandymas suvokti, jog aš nebesu vaikas ir kad daug mano įveikos metodų vaikystėje susiformavo tam, kad mane apsaugotų. Vėliau jie išsivystė į suaugusiojo įveikos metodus, bet problema buvo ta, kad jų pamatas buvo vaiko mąstymas. Aš turėjau pripažinti, kad tos problemos iš tiesų buvo įveikos metodai, turėjau pripažinti melą, kuriuo tikėjau ir kuris sudarė jų pamatą, pakeisti tą melą tiesa ir tada suprasti, kad tiek daug apsaugos, kiek aš susikūriau, man dabar nebereikia. Tuomet, naudodamasi šiais naujais supratimais, turėjau iš naujo būti savo pačios tėvu ir mama.

Tai, kad patyriau smurtą, ar tai, kad buvau tokia nevertinama nebuvo melas – melas buvo tai, kad galvojau galinti šiuos dalykus kontroliuoti ar turėjusi galėti juos kontroliuoti; melas buvo tai, kad galvojau, jog to nusipelniau ir esu pati dėl to kalta. Tai buvo melas. Mano apsauginiai išlikimo metodai susiformavo dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad padėtų susidoroti ir gyventi su pačiu smurtu. Antra, kad apsaugotų mane nuo smurto ateityje.

Savo gijimo proceso metu užsiimdama terapija ir keliaudama pilnatvės link, aš tą apsauginę įveikos metodų antklodę pamažu, po vieną sluoksnį nusimečiau ir išmokau gyventi naujai. Kai kuriomis dienomis jaučiuosi neapsaugota ir kartais vis dar jaučiu baimę, bet pastebiu, kad laikui bėgant mano naujasis gyvenimas man darosi vis patogesnis.

Darlene Ouimet

-----
* Įveika (angl. coping) – psichologijoje vartojama sąvoka, reiškianti žmogaus elgesį, kurio siekiama įveikti, sumažinti ar pakelti patiriamą nerimą ir stresą. Žmonės yra įpratę kovoti su stresu įvairiausiais jiems pažįstamais destruktyviais bei į trumpalaikį streso sumažinimą orientuotais įveikos būdais, užuot orientavęsi į tikrąjį, ilgalaikį problemos sprendimą, kuris yra nepažįstamas, bauginantis, sudėtingas ir reikalauja pereiti tam tikrą pažintinį, emocinio adaptavimosi, pastangų bei ištvermės reikalaujantį etapą. (Vert. past.)

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.