Gavau daug laiškų ir asmeninių žinučių, susijusių su mano paskutiniu įrašu „Šeimos, meilės ir meilės sau ilgesys“. Kai kurie mūsų skaitytojai mane ne taip suprato ir pasiūlė paguodą ar net terapiją. Manau, įrašo pavadinimas buvo klaidinantis.

Norėčiau (jei pasiseks) paaiškinti kelis dalykus. Šiuos įrašus rašau ne iš aukos pozicijos, o iš laisvės ir pilnatvės perspektyvos, kuria šiandien mėgaujuosi ir kurią priimu.

Man liūdna, kad mano santykiai su tėvais yra tokie, kokie yra, bet žinia, kurią noriu perduoti, yra tokia: jeigu anksčiau žinojimas, jog aš jiems tiesiog nerūpiu, sukurdavo didžiulį vidinį konfliktą ir man kliudydavo, tai dabar man tai nebekliudo. Aš tapau individualia asmenybe ir man nebereikia, kad jie į mane žiūrėtų palankiai. Šiandien aš pati į save žiūriu palankiai: aš savo vertę nusistatau pati ir tikiu, kad mano vertė yra tokia pat, kaip ir bet kokio kito žmogaus.

Priėmimas to, kad mano tėvai tikriausiai niekada nepasikeis, suteikia labai daug laisvės. Jie turi savo įsitikinimų sistemą, kuri nebesisieja su manąja. Jų meilės apibrėžimas ne toks, kaip manasis. Jų šeimos apibrėžimas taip pat ne toks, kaip mano. Dar daugiau laisvės suteikia priėmimas, kad man nereikia, jog jie mane priimtų ar net mane PAŽINOTŲ, kad galėčiau būti svarbi, vertinga ar teisi. Mano egzistencija nepriklauso nuo to, ką jie galvoja ar kaip jie mato pasaulį, kuriame aš esu. Aš nebesijaučiu įsipareigojusi – o pagarba turi būti abipusė.

Kai savo mamai pasakiau, kad ji su manimi negali elgtis taip nepagarbiai, jeigu nori išlaikyti mūsų tarpusavio santykius, ji į į mano žodžius neatkreipė dėmesio. Vien šis faktas pasako daugiau negu reikia.

Laisvė man nebereiškia gyvenimo, tikintis, kad vieną dieną pasielgsiu tinkamai, o mane stebuklingai kažkas pastebės ir patikės, jog esu vertinga. Aš esu vertinga. Mano vertė kyla ne iš kitų žmonių. Mano vertė kyla iš mano vidaus gilumų; mano savivertės priėmimas ir pripažinimas išsivystė iš proceso ir darbo, kurį atlikau, kad tapčiau visavertė ir įveikčiau psichinės sveikatos problemas, su kuriomis grūmiausi.

Laisvė ir pilnatvė reiškia žinoti, kas aš esu, ir kasdien gyventi maksimaliai! Man patinka tai, kokia aš šiandien esu, ir man gyvenime nieko netrūksta!

Už jūsų laisvę ir besitęsiantį pilnatvės siekimą!

Darlene Ouimet

P. S. Tęsiant šią temą: ateityje planuoju parašyti straipsnių apie galią, kurią turime kaip tėvai, kai pastebime savo vaikus, ir apie rezultatą, kurį gauname, kai mylime, palaikome ir pripažįstame juos tokius, kokie yra. Jeigu ne mano praeitis, šiai temai nebūčiau tokia jautri, bet taip pat ir neturėčiau tiek daug žinių apie tai, kaip naudotis savo galia, kad suteiktume galios kitiems, užuot juos kontroliavę.

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.