1) Mažiausiai išsivystę žmonės žalą atlygina atsiprašydami – o tada toliau tęsia savo netinkamą elgesį taip pat nesąmoningai, kaip ir iki tol. Toks žalos atlyginimas yra beveik absoliučiai neteisingas.

2) Vidutiniškai išsivystę žmonės žalą atlygina prisiversdami apriboti savo netinkamą elgesį – bet kokiomis priemonėmis. Dažniausiai tai apima disociaciją nuo tų savo asmenybės dalių, kurios yra to netinkamo elgesio priežastis. Tai reiškia, kad jie tuos motyvuojančius jausmus užkasa giliau į pasąmonę. Tai yra aukštesnis žingsnis, nes jie bent jau su kitais nesielgia taip traumuojančiai, kaip jų mažiau išsivystę kolegos.

3) Labiausiai išsivystę žmonės žalą atlygina rausdamiesi po savo sielos* gilumą, ieškodami neįsisąmonintų traumų, kurios motyvuoja jų netinkamą elgesį, ir tas traumas įsisąmonindami. Šis procesas yra tikras pragaras, o sąmoningas skausmas, kurį jie jaučia sielvartaudami dėl praeityje patirtų kankinimų, stumia juos į nušvitimą*, suteikdamas naudos ne tik jiems patiems ir jų artimiesiems – nes jų netinkamas elgesys tiesiog išnyksta – bet atitinkamai ir visai žmonijai. Tokia yra gyvenimo prasmė.

Vartojamos sąvokos, suformuluotos remiantis Daniel Macklerio esė, knygomis, garsine medžiaga ir pokalbiais su juo pačiu:

Dvasia, siela (angl. – soul, spirit) – tikrasis „aš“; žmogaus vidinis, emocinis pasaulis. Tai neturi nieko bendra su religija ar bet kokia kita misticizmo forma.

Nušvitimas (angl. – enlightenment) – būsena, kai žmogus sąmoningai visiškai supranta savo tikrąsias emocijas ir yra išsigydęs bei įsisąmoninęs savo praeitį ir patirtas traumas; kai žmogus yra savo tikrojo „aš“ būsenoje. Tai neturi nieko bendra su religija ar bet kokia kita misticizmo forma.

Originalų tekstą anglų kalba galite rasti čia.

Kiti Danielio Macklerio tekstų vertimai.