Kodėl žmonės bando išvengti atsakomybės?

Neretai žmonės bijo klysti, jaustis kalti ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Tai visiškai suprantama, nes vaikystėje už klaidas ir kitiems nepatinkantį elgesį mes esame baudžiami, gėdinami, kaltinami, atstumiami ar kontroliuojami įvairiausiais kitais būdais. Taip vyksta šeimoje, mokykloje, bažnyčioje, tarp bendraamžių, įvairiausiuose būreliuose ir užsiimant kitokia veikla. Ir vaikas yra nuo savo globėjų visiškai priklausomas, tad kai jis patiria atvirą smurtą, nesirūpinimą, apleidimą, atstūmimą ir panašius dalykus, jo išlikimui kyla reali grėsmė, ir jam nelieka nieko kito, kaip paklusti.

Todėl užaugę mes neturime sukaupę pakankamai patirties, kaip būti laisvam ir atsakingam už save. Mes bijome klysti, vengiame naujų dalykų (nes bijome savo nesugebėjimo juos atlikti tinkamai) ar atakuojame save. Taip elgiamės todėl, kad mūsų galvoje visa tai asocijuojasi su kažkuo nemaloniu ar pavojingu, t. y. potencialia ataka ar atstūmimu. Juk praeityje dažniausiai būdavo būtent taip, tad mūsų organizmas stengiasi to išvengti ir mus apsaugoti geriausiai, kaip tik sugeba.

Vienas iš metodų, kurį išmokstame, kad galėtume išvengti žmonių atakų, yra atsakomybės vengimas – jeigu aš nekaltas, jeigu nepadariau nieko neteisingo, jeigu nesuklydau, tai manęs neužsipuls.

Tačiau tapus suaugusiu žmogumi ši kadaise mums gyvybiškai būtina išlikimo technika dabar yra nebereikalinga, nes nebesame bejėgiai, kaip kad buvome vaikystėje – nors kartais gali atrodyti ir kitaip.

Kaip mes dažniausiai bandome išvengti atsakomybės manipuliuodami kalba?

Mes bandome išvengti atsakomybės už save ir savo veiksmus, kai jų priežastimi įvardijame:

• Neaiškias, abstrakčias, beasmenes jėgas. „Išsivaliau namus, nes reikėjo.“
• Kitų žmonių veiksmus. „Mušiau savo vaiką, nes jis neklausė.“
• Autoriteto paliepimą. „Pamelavau klientui, nes taip liepė viršininkas.“
• Grupės spaudimą. „Kartais geriu, nes mano draugai ir bendradarbiai geria.“
• Nustatytas taisykles. „Už šį nusižengimą turiu tave laikinai pašalinti iš mokyklos, nes tokios mokyklos taisyklės.“
• Lyčių vaidmenis, socialinius vaidmenis arba amžiaus vaidmenis. „Nekenčiu eiti į darbą, bet einu, nes esu vedęs, o brandūs vyrai kitaip elgtis negali.“
• Fatalizmą. „Gyvenimas man tiesiog nutinka“ / „Toks mano likimas.“
• Nevaldomus impulsus. „Negalėjau atsispirti suvalgyti tą šokoladą.“

Tokia kalba trukdo suvokti ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir savo veiksmus.

Sąmoningumas, pasirinkimas ir atsakomybė už save

Suaugę mes dažniausiai nebepatiriame realios grėsmės (išskyrus tam tikras ekstremalias situacijas), kaip kad būdavo vaikystėje – net jei kartais atrodo ir kitaip. Todėl vertinga savo atsakomybę numetančią kalbą pakeisti kalba, kuri yra tikslesnė, pripažįstanti mūsų pasirinkimą ir padedanti išmokti prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, savo dabartinę aplinką ir savo klaidas.

„Aš melavau klientui, nes aš noriu išsaugoti savo dabartinį darbą, kadangi aš bijau ieškoti naujo darbo.“

„Aš mušiau savo vaiką, kai jis save išreiškė man nepatinkančiais būdais, nes aš jaučiu labai daug neįsisąmoninto nerimo, pykčio ir bejėgiškumo, ir tokiais momentais aš nežinau, kaip kitaip elgtis.“

„Aš būdamas tarp žmonių geriu, nes aš bijau atstūmimo ir vienatvės, taip pat gėrimas man padeda laisviau jaustis, nes aš nepasitikiu savimi ir jaučiu baimę.“

Toks sąmoningas suvokimas, kodėl darome tai, ką darome, gali paskatinti sau užduoti smalsių klausimų. Kaip aš jaučiuosi? Kodėl man taip baisu, kai objektyviai žiūrint ši situacija nėra tokia sudėtinga? Kodėl aš dabar toks piktas(-a)? Ar praeityje buvau panašiose situacijose – kas tuomet vyko ir kaip tada jaučiausi? Kaip ateityje su panašiomis situacijomis galėčiau susitvarkyti geriau, efektyviau, produktyviau? Kokie pliusai ir minusai, jeigu elgsiuosi vienaip ar kitaip? Kaip galėčiau dabartinę situaciją pagerinti? Kokie mano pasirinkimai ir tolesnių veiksmų variantai? Ir taip toliau...

Jeigu sau atsakome nuoširdžiai, atsakymai gali padėti pajusti daugiau aiškumo ir kontrolės ir padėti pakeisti netinkamą ar nepatinkantį savo elgesį bei aplinką.

Pabaigos žodis

Tai, kad praeityje neturėjome daug pasirinkimų ir kad už klaidas buvome baudžiami, nereiškia, jog šiandien esame bejėgiai ar patiriame realią grėsmę.

Kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra svarbus ir mūsų veiksmai yra prasmingi. Visi mūsų veiksmai – ar neveiksnumas – turi pasekmes (kurios gali būti teigiamos, neigiamos ar neutralios).

Jeigu sąmoningai nesuvokiame savo minčių, emocijų ir veiksmų, esame sau pavojingi – ir automatiškai pavojingi ir kitiems.

Sąmoningai suvokdami, kas vyksta mumyse ir aplink mus, galime tai išanalizuoti, įvertinti ir pakeisti, jeigu kažkas nepatinka.

Sąmoningumas, vedantis į smalsumą, nuoširdumą ir empatija, yra geriausias būdas jausti gyvenime daugiau atsakomybės už save, kontrolės ir savarankiškumo.