Mano pilnatvė leidžia man padrąsinti savo vaikus būti tuo, kuo jie yra, užuot buvus tuo, kuo aš manau, kad jie nori būti. Dėl to esu pakankamai pasitikinti savimi, kad sukurčiau jiems pasitikėjimo savimi pavyzdį. Nėra visiškai nieko bendra tarp manęs, kai buvau sudužusi, ir manęs, kokia esu dabar – visavertė. Jeigu nebūčiau visavertė, mūsų šeimos kelionė į Meksiką nebūtų buvusi tokia graži ir taip arti tobulybės. Negalėčiau būti tokia motina, kokia esu šiandien, jeigu nebūčiau suremontavusi savo asmenybės pamatų.

Viešėdama Meksikoje, vieną naktį sutikau, kad hipnozės šou metu mane užhipnotizuotų. Mano vaikai buvo tą šou prieš savaitę matę ir sakė, kad tai buvo juokingiausia, ką jiems kada teko matyti. Apie hipnozę dėl pramogos aš turėjau daugybę išankstinių vertinimų, bet iš tikrųjų tiems vertinimams argumentų neturėjau. Tai buvo šou visai šeimai, o vaikai man papasakojo viską, ką anądien matė. Vaikai norėjo, jog jame dalyvaučiau, o aš atsakiau, kad jokiu būdu nedalyvausiu, bet vėliau susimąsčiau apie tai, kaip bandžiau sūnų įtraukti į paplūdimio rankinį ir keletą kitų veiklų. Aš pati tomis veiklomis užsiimti nenorėjau, ir tikriausiai dėl tų pačių priežasčių – dėl drovumo. Mano dukra taip pat nesiryžo imtis keleto dalykų, kurie, mano manymu, jai būtų patikę, jeigu ji būtų tiesiog užsimerkusi ir nėrusi į juos. Aš supratau, kad būdama aktyvesnė galiu būti jiems pavyzdžiu, ypač jeigu prieš kažką darydama jaučiuosi nervingai ir droviai. Todėl hipnozės šou metu aš pakėliau ranką ir mane pakvietė ant scenos. Iš pradžių jaučiau nemažą baimę, bet hipnozinis transas buvo įdomi patirtis. Tiesą sakant, negalvojau, kad mane įmanoma užhipnotizuoti, kadangi praeityje esu patyrusi smurtą ir turėjau labai sudėtingų pasitikėjimo problemų, bet buvo tikrai smagu ir po to daugiau nei 24 valandas jaučiausi fantastiškai.

Manau, vedimas savo pavyzdžiu yra veiksmingas. Kitą dieną mano dukra kartu su manimi atėjo į ispanų kalbos pamokas. Mano sūnus taip pat pradėjo keletą veiklų. Mano jauniausioji buvo panardyti su dviem gidais iš pramogų komandos ir neprašė, kad tėtis eitų kartu su ja. Jums reikėjo pamatyti mus kitą vakarą vykusiame togų vakarėlyje, šokančius šokių konkurse. Aš buvau tokia atsipalaidavusi ir besimėgaujanti, kad šalia buvęs vyras paklausė, ar moku šitą šokį! Įsivaizduokite mane, naktį šokančią Meksikos paplūdimyje, sekančią meksikietį šokių mokytoją. Ar jau pakanka informacijos, kad įsivaizduotumėte, kaip intensyviai judinau klubus prieš visus tuos žmones?

Tai reiškia gyventi! Tai reiškia dalyvauti savo pačios gyvenime. Tai yra laisvė. Tai yra šiandieninis mano gyvenimas ir man jis labai patinka!

Gera po atostogų grįžti namo. Entuziastingai galvoju apie savo ir Carlos* planus šiam tinklaraščiui ir apie bendravimą su jumis visais!

Gyvenimas gyvenamas!

Darlene Ouimet

-----
*Carla – moteris, taip pat prisidedanti prie Pakilimas iš duženų (Emerging From Broken) tinklaraščio kūrimo.

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

Iš vieno skaitytojo gavau tokią žinutę ir klausimą:

Miela Darlene,

man patinka tavo tinklaraštis, pakilimas iš duženų. Skaitau jį kasdien ir galvoju, kad jis pats kiečiausias tinklalapis.

Gerai, tu savo įrašuose daug kalbi apie visavertiškumą ir jis taip pat minimas tavo tinklaraščio paantraštėje. Manau, suprantu, kas yra visavertiškumas, bet, atrodo, tavo supratimas yra išsamesnis ir gilesnis. Tad man būtų labai įdomu išgirsti, kaip tai paaiškintum savais žodžiais. Kas yra visavertiškumas (pilnatvė)? Ką tau reiškia būti visavertei? Ar tai reiškia, kad nebereikia grumtis su problemomis? Ar tai reiškia, kad turi labai aukštą pasitikėjimą savimi? Ar tai reiškia, kad niekada nejauti depresijos ir esi visada laiminga? Aš pati baigiu savo terapiją ir lendu į manęs laukiantį pasaulį. Bet kartais vis dar turiu mažyčių abejonių, ar esu pasiruošusi, ar esu visavertė taip pat, kaip tu.

Nuoširdžiai
99 % įsitikinusi, kad taip pat yra visavertė


Mieliausioji kolega-ieškotoja,

ačiū už tavo entuziastingą palaikymą!

Perskaičiusi tavo klausimą iš pradžių susimąsčiau, kaip, po velnių, į jį atsakysiu, bet tada nusprendžiau atsakyti į nedidelę jo dalį. Esu tikra, kad į likusias dalis atsakysiu vėlesniuose įrašuose.

Norėčiau atsakyti į tavo klausimą, ar niekada nejaučiu depresijos ir visada esu laiminga. Aš retai jaučiu „depresiją“ taip, kaip kad būdavo anksčiau, bet kartais būnu prislėgta. Kiekviena diena nėra tobula ir gyvenimas nėra lengvas. Nesakyčiau, kad visada esu laiminga ta prasme, kaip mes įprastai įsivaizduojame laimę (nors dauguma draugų pasakytų, kad esu gana laimingas žmogus).

Tačiau galiu pasakyti, kad visuomet jaučiu ramybę. Aš išmokau gyvenimą priimti, to anksčiau nemokėjau. Aš priimu gyvenimą tokį, koks jis kasdien būna. Žinau, kad dabar sugebu gyvenimą GYVENTI. Aš dabar jį ne tik „įveikiu“*. Aš nebeišsijungiu ir nebesidisocijuoju, kad susitvarkyčiau su gyvenimu. Susidūrusi su sunkumais, vidury dienos nebėgu į lovą ir neužsitraukiu antklodės ant galvos. Aš gyvenu. Aš stoju akistaton su tuo, kas vyksta, susitvarkau su tuo geriausiai, kaip tik sugebu, ir gyvenu.

Niekas nepasikeitė per naktį. Tai buvo keitimosi, priėmimo ir pratinimosi gyventi naujai procesas, aš ir toliau klesčiu bei augu. Išmokau savimi pasitikėti gyvendama visavertiškai. Šiam procesui greitkelio nebuvo. Savo gijimo proceso metu išmokau priimti save tokia, kokia esu, ir nustoti ieškoti kitų pritarimo. Man pradėjo neberūpėti, ką galvoja kiti. Tai apima netgi mano šeimą ir mano vyrą. Aš niekam neleidžiu nustatyti mano vertės pagal tai, ar jie man pritaria, ar ne. (Mano sūnus, kuriam tada buvo 15 metų, nepritarė mano grįžimui į darbą, nors mano darbas ne namie trukdavo tik 2 dienas per savaitę. Jo meilės apibrėžimas reiškė, kad turiu likti namie, gaminti jo mėgstamiausius patiekalus ir visą savo energiją skirti jam. Jam reikėjo išmokti naujo meilės apibrėžimo, ir man teko kurį laiką padirbėti, kol jį to išmokiau.)

Nesvarbu, ką galvoja kiti. Aš nesistengiu kažkieno kito visavertiškumo supratimo pritaikyti savo gyvenimui. Mano gyvenimas turi tikslą ir aš tam tikslui jaučiu aistrą. Kiekvieną rytą pabundu nusiteikusi entuziastingai pradėti dieną, kartais daug anksčiau, nei planavau atsikelti! Šis entuziazmo jausmas yra pastovus, o savo aistros ir tikslo siekimas suteikia daug pasitenkinimo ir atpildo.

Tai tik mažytis žvilgsnis į tai, ką man reiškia pilnatvė, bet tikiuosi, kad tau nuo to aiškiau. Norėčiau pamatyti kitų žmonių komentarus, ką pilnatvė reiškia jiems.

Šviesių, laimingų ir stiprių apkabinimų!

Darlene Ouimet

----- 
* Įveika (angl. coping) – psichologijoje vartojama sąvoka, reiškianti žmogaus elgesį, kurio siekiama įveikti, sumažinti ar pakelti patiriamą nerimą ir stresą. Autorė turi omenyje tai, kad žmonės yra įpratę kovoti su stresu įvairiausiais jiems pažįstamais įveikos būdais, o mokymasis gyventi visavertiškai yra nepažįstamas ir bauginantis, todėl yra sudėtingas ir reikalauja pereiti tam tikrą pažintinį, emocinio adaptavimosi reikalaujantį etapą. (Vert. past.)

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

Kiekvieną rytą 10 minučių ar kiek ilgiau rašau asmeninį žurnalą ir išvardinu visus dalykus, už kuriuos esu dėkinga. Tai veiksmingas būdas pradėti dieną, padedantis man nukreipti dėmesį pozityvia kryptimi. Nuo vaikystės viena mano dalis buvo aktyvi ir entuziastinga, bet šią mano dalį žmonės visuomet sumaigydavo (jos nevertindavo).

Atrodė, kad dėl šios savo dalies visada pakliūnu į bėdą, ir laimės jausmą aš pradėjau sieti su bėdomis. Ir dar blogiau, laimės jausmą aš pradėjau sieti su patrauklumo jausmu, o tai taip pat privedė prie smurto patyrimo. Vaikų įsitikinimų sistemos formuojasi pagal tai, kokius rezultatus jie gauna. Jeigu esu laiminga ir gaunu mušti arba jeigu esu graži ir patraukli ir gaunu mušti (ar patiriu seksualinį smurtą), tai pradedu manyti, kad būti laimingai ir patraukliai yra pavojinga. Mes išmokstame išlikimo metodų pagal gaunamus rezultatus ir tada pagal tai gyvename.

Aš būdavau vertinama už savo išvaizdą bei asmenybę ir tuo pat metu būdavau nuvertinama už savo išvaizdą ir asmenybę. Šis faktas sukūrė daug priešingų įsitikinimų sistemų, norą disocijuotis ir skirtingų asmenybės dalių poreikį.

Kai aš pakilau iš duženų, turėjau išmokti visiškai naujo būdo gyventi be savo iki tol naudotos, bet dabar nebereikalingos išlikimo sistemos. Vienas iš iššūkių buvo tas, kad šia sistema aš naudojausi TAIP ilgai, jog išmokti gyventi naujai buvo nemažas pasiekimas. Per pastaruosius kelerius metus radau dalykų, kuriuos atlieku kasdien ir kurie man labai padeda stiprinti mano naująją įsitikinimų sistemą, o vienas jų – išreikšti dėkingumą rašant apie visus dalykus, už kuriuos kasdien esu dėkinga.

Radau puikų tinklalapį, The Gratitude Log, kuriame galima publikuoti savo dėkingumą tiek kartų per dieną, kiek norisi, ir savo draugams siųsti dėkingumą išreiškiančias dovanas bei žinutes. Tai kiek panašu į Facebook, tačiau apima tik dėkingumą. Kiekvienas tų mažų pozityvių dalykų padeda man ryžtingai eiti pirmyn ir nesižvalgyti atgal.

Šviesi ir saulėta padėka!

Darlene Ouimet

Pastaba: Manau, svarbu paminėti, kad kol nebuvau atradusi tinkamos psichoterapijos, išbandžiau daugybę pozityvaus mąstymo ir pagalbos sau knygų bei seminarų, o mano nesėkmingi bandymai naudojantis šiomis priemonėmis pasiekti ilgalaikę sėkmę suteikdavo dar daugiau priežasčių jaustis nevykėle ir plakti save gėda bei kalte, kad nesugebu būti pozityvi, tad prašau suprasti, jog šiuos dalykus aš siūlau kaip pagalbines priemones tada, kai jums jau sėkmingai sekasi keisti savo įsitikinimų sistemą.

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

Iš vieno skaitytojo sulaukiau tokio klausimo:

Darlene, norėčiau vieną rytą atsibusti jausdama gilų savo vertės jausmą. Kaip tai nutiko tau? Ar apie tai reikėjo kurį laiką pagalvoti, ar tiesiog iškart pajutai? Aš su tuo kovoju. Aš vis dar labai lengvai pasiduodu kitų žmonių nuomonei apie mane. Ir suprantu, kad savęs vertinimas yra mano gijimo ir klestėjimo esmė.

Mielas skaitytojau,

man tai buvo ilgas procesas; tiesą sakant, taip galima apibūdinti antrąjį procesą. (Aš savo išgijimo procesą mačiau kaip dvi dalis: pirmoji dalis, kai gavau pagalbos sprendžiant savo psichinės sveikatos problemas ir tapau visaverčiu žmogumi, ir antroji dalis, kai išmokau, kaip tą visavertį gyvenimą gyventi.)

Tikrai nebuvo taip, kad vieną rytą pabudau jausdama savo vertę bei identitetą ir pasiryžusi niekada nebeleisti savo vertės nustatyti kitam žmogui! Kaip rašiau anksčiau, kai ėmiau kastis giliai prie savo disociatyvaus asmenybės sutrikimo ir chroniškos depresijos šaknų, tai su savo psichoterapeuto pagalba pradėjau atskirti tiesą apie save nuo netiesos. Tai buvo ta pirmoji mano gijimo dalis.

Toliau išmokau klausytis mažo balselio galvoje, vertusio mane visą tą laiką savimi abejoti.

Vienoje iš pagalbos sau programų, kurių nare buvau, išmokau ignoruoti nuolat galvoje buvusias ramybės neduodančias abejones ir baimes. Savo ilgalaikio išgijimo proceso metu išmokau to balselio klausytis ir netgi jam atsakyti. Iš pradžių tai buvo labai baisu, nes bijojau, kad tas balsas iš tikrųjų sako tiesą!

Pirmiausia išmokau nustatyti, kieno tas balsas yra iš tikrųjų. Kai pradėjau mokytis, kaip tai daryti, nustatydavau, kad tas balsas yra ne mano, bet mano mamos, brolių arba buvusių vaikinų. Aš klausdavau to balso, ką jis dar man nori pasakyti, ir klausydavausi jo tol, kol jis nebeturėdavo ką pasakyti. Kuo giliau į šį procesą pasinerdavau, tuo nelogiškiau ir vaikiškiau man į galvą (to balselio forma) atėję dalykai skambėdavo.

Šis procesas padėjo suprasti, iš kur iš tikrųjų kilę mano nepasitikėjimas savimi ir ribojantys įsitikinimai. Ir taip pat padėjo suprasti, kad dauguma mano baimių ir įsitikinimų nebebuvo teisingi. Kuo dažniau šį procesą kartojau, tuo geriau supratau, kad aš buvau sau pačiai kliūtis ir kad už visų tų balsų slypėjo mano pačios balsas, sakantis man, kad nesu vertinga, verta meilės, pajėgi ir t. t.

Netrukus supratau, kad tai buvo mano išlikimo sistemos branduolys ir kad juo naudojausi nuo labai ankstyvos vaikystės. apsisaugojimas buvo taip įsišaknijęs mano vidiniame pasaulyje, kad giliai viduje bijojau save įvertinti kaip vertingą, pajėgią, pasitikinčią savimi, gražią, protingą (nors visa tai apie mane buvo tiesa), jei mano naujasis visavertis gyvenimas pasirodytų pavojingas! Tie balsai ir įsitikinimai buvo apsisaugojimo forma, bet jie taip pat ir trukdė mano naujam, laisvam gyvenimui ir buvo kliūtimi praeityje, kai buvau nelaiminga ir sudužusi.

Į šį klausimą atsakyti vienu įrašu yra labai sunku, bet esu tikra, kad apie tai ateityje kalbėsiu plačiau.

Linkiu jums geriausios psichinės sveikatos!

Darlene Ouimet

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

„Dreams Tulum“, Meksika
Profesijoje, kuria užsiimu kaip psichinės sveikatos šalininkė, dažnai girdžiu nusiskundimų, kad terapija yra per brangi ir ne visiems prieinama. Terapija gali kainuoti šimtus tūkstančių dolerių ir daugelyje pasaulio vietų draudimas ar sveikatos apsaugos įstaigos psichikos sveikatos problemų nekompensuoja.

Aš terapijai esu išleidusi tūkstančius dolerių. Šiam tikslui aš rimtai įsipareigojau, ir man buvo nesvarbu, net jei už tai turėčiau mokėti visą likusį gyvenimą, nes mano bloga savijauta man buvo nepaprastai įgrisusi. Man tai buvo kaip sprendimas baigti universitetą – jeigu noriu gyventi visavertiškai ir harmoningai, tai kad tą pasiekčiau, privalau atlikti visus reikiamus žingsnius. Jaučiau, kad investuoju į save, ir svarbiausia – investavau į savo šeimą.

Štai vienas iš atžvilgių, kaip aš vertinu sprendimą investuoti į terapiją ar neinvestuoti... 5 asmenų šeimai dviejų savaičių atostogos kainuoja 12000–18000 dolerių, priklausomai nuo to, ką atostogų metu norisi veikti. Prieš keletą metų mūsų šeima keliavo į Disneilendą ir visa kelionė mums kainavo 13000 dolerių, kai sumokėjome už lėktuvo bilietus, viešbutį, apmokėjome pramogų parko ir restorano išlaidas. Bet svarbiausia štai kas: namo grįžau išsekusi, nes mano įveikos* metodai veikė aukščiausia pavara, kad galėčiau šią kelionę ištverti. Nauji dalykai, naujos vietos, nauji žmonės – visa tai mane priversdavo išgyventi emocinį košmarą. Išleisti tiek pinigų ir grįžti namo pavargusiai bei jaučiančiai atostogų poreikį buvo šioks toks nusivylimas.

Praeitais metais keliavome į Punta Kaną, esančią Dominikos Respublikoje. Tai buvo mūsų pirmoji kurortinė „viskas įskaičiuota“ tipo kelionė ir ji buvo nuostabi! Namo grįžau atsigavusi, kelionės metu nepatyriau jokių „emocinių sūkurių“ ir visa šeima (įskaitant mane) buvo patenkinta kiekviena dvi savaites trukusių atostogų diena. Dabar, kai išmokau gyventi nenaudodama įveikos metodų, nebesijaučiu taip, kad man REIKIA atostogų, o tiesiog išvažiuoju ir atostogomis mėgaujuosi! Visa atostogų patirtis, lyginant su ankstesnėmis atostogomis, buvo žymiai malonesnė gyvenant visavertiškai. Tikrai buvo verta atsisakyti keleto atostogų, kad turėčiau tokią laisvę, kokią turiu dabar, o ypač dėl to, kad atostogos dabar daug malonesnės!

Rytoj kelioms savaitėms išvažiuojame į „Dreams Tulum“ – į „viskas įskaičiuota“ tipo kurortą Tulume, Meksikoje! Esu nusiteikusi labai entuziastingai!

Linkiu jums visiems geros psichinės sveikatos!

Darlene

-----
* Įveika (angl. coping) – psichologijoje vartojama sąvoka, reiškianti žmogaus elgesį, kurio siekiama įveikti, sumažinti ar pakelti patiriamą nerimą ir stresą. Žmonės yra įpratę kovoti su stresu įvairiausiais jiems pažįstamais destruktyviais bei į trumpalaikį streso sumažinimą orientuotais įveikos būdais, užuot orientavęsi į tikrąjį, ilgalaikį problemos sprendimą, kuris yra nepažįstamas, bauginantis, sudėtingas ir reikalauja pereiti tam tikrą pažintinį, emocinio adaptavimosi, pastangų bei ištvermės reikalaujantį etapą. (Vert. past.)

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

Šis sąrašas yra mano buvusio gyvenimo palyginimas su tuo, kaip gyvenu šiandien.
Darlene

Duženos:

• Depresijos priespauda.
• Gėda ir kaltė dėl turimų psichikos sutrikimų.
• Gėda ir kaltė dėl patirto emocinio smurto (ar bet kokios kitos rūšies smurto).
• Našta ir atsakomybė už visą pasaulį.
• Neapykanta sau.
• Tamsa, kybanti virš galvos dieną ir naktį.
• Abejojimas savo verte, pripažinimu ir vertinimu.
• Nepriėmimas ar nesupratimas, kad turiu teisę į lygybę.
• Sunkumai pasitikint kitais.
• Klaidingas apibrėžimas (neteisingas supratimas), kas yra meilė.

Pilnatvė:

• Džiaugsmas, kad išaušo nauja diena.
• Beribė energija siekiant savo tikslų.
• Juokas, kylantis tiesiai iš sielos gelmių.
• Tiesos priėmimas ir atsisveikinimas su melu.
• Atsakomybė už savo individualumą ir asmeninį augimą.
• Savo esminio tikslo suvokimas ir priėmimas.
• Susidūrimas su baime; tiesos apie baimę žinojimas.
• Pasitikėjimas savimi, meilė sau.
• Gebėjimas priimti meilę ir gebėjimas mylėti.
• Maksimalus gyvenimo išnaudojimas.

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

Po paskutiniojo įrašo „Sprendimas pabusti ir gyventi“ Carla paklausė:

Darlene, jaučiu ryšį su dauguma tavo minėtų baimių ir taip pat pradedu jausti dėkingumą dėl sudėtingų sprendimų, kuriuos praeityje priėmiau, kad galėčiau dabartyje gyventi visavertiškiau. Man įdomu, ką sakai apie „baimę, kaip man seksis bendrauti su kitais, jeigu pasirinksiu gyventi visavertiškai“. Ar galėtum plačiau? Koks bendravimas su kitais dabar, kai gyveni visavertiškai?

Žemiau pateikiu savo atsakymą.

Carla, rašydama šią įrašo dalį konkrečiai omenyje turėjau nesidisociavimą. Aš labai bijojau stoti akistaton su kitais žmonėmis ir jų baime. Kai bandydama susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir kitų žmonių elgesiu naudodavau disociaciją, būdavo taip: kai kas nors pasakydavo kažką, dėl ko pasijusdavau nesaugiai, aš tuoj pat atsijungdavau. Kadangi aš stengiausi išgyti nuo disociatyvaus asmenybės sutrikimo ir tapti vientisa asmenybe, žinojau, kad nustojusi disocijuotis turėsiu iš tikrųjų būti dabarties situacijoje, susidurti su baime, patikinti save, kad man pavojaus nėra, ir iš tikrųjų išspręsti iškilusią bendravimo su žmonėmis problemą.

Kai su tuo susidorojau, perėjau prie baimės pakovoti už save – manau, tavo klausimas yra apie tai. Mano gyvenime buvo žmonių, kurie manęs negerbė ir su manimi nesiskaitė. Buvo žmonių, kurie niekada nepaisė mano jausmų, ir aš pradėjau suprasti, kad pati turiu nusistatyti asmenybės ribas, jeigu noriu, kad toks elgesys baigtųsi. Aš tenorėjau, kad su manimi elgtųsi kaip su lygia, juk prašiau nedaug, bet taip pat žinojau, kad šis pageidavimas sukels sunkumų žmonėms, kurie visą gyvenimą mane nuvertindavo. Taigi bijojau, kad vėl būsiu atstumta, kad iš manęs juoksis, kad į mane žiūrės iš aukšto, jeigu kovosiu už save. Galvojau, kad jiems esu tokia nevertinga, jog jie sakys, kad į mano jausmus neverta kreipti dėmesio. Galvojau, kad atstūmimas mane nužudys, ir nors mano praeityje buvo keletas žmonių, reagavusių būtent taip, manęs tai nenužudė. Dėl to tapau stipresnė. Dėl to tvirčiau pasiryžau spartinti savo gijimo procesą.

Esmė ta, kad aš leisdavau žmonėms nustatyti mano vertę. Leisdavau kitiems nuspręsti, kad aš nelabai vertinga, o jie su manimi taip ir elgdavosi, ir kadangi aš jais tikėjau, tai jiems tą leisdavau. Kai ėmiau gyventi visavertiškai, pradėjau pati save vertinti iš naujo, kad tiesa apie mane priklausytų man ir kad galėčiau priimti, jog nesu bevertė – esu vertinga. Esu verta gyvenimo, laimės, pagarbos, meilės ir esu vertinga. Aš turiu ką pasiūlyti tarpusavio santykiams. Aš nesu tik vergė. Aš nenusipelnau prisiimti kaltės už visų kitų nelaimingumą. Šitaip iš naujo save įvertinusi, išmokau, kad tose situacijose, kai mane nuvertina, galiu užduoti klausimų, pavyzdžiui: „Kodėl tu su manimi taip kalbi? Kodėl manai, kad gali su manimi taip elgtis?“ Ir šie klausimai man suteikdavo stiprybės. (Jie taip pat priversdavo žmones stabtelėti... tarsi aš jiems būčiau trenkusi per veidą... cha!)

Vien dėl to, kad kažkas su manimi elgiasi tarsi aš būčiau nereikšminga, nereiškia, jog esu nereikšminga. Vien dėl to, kad kažkas mano, jog esu kvaila ar nesvarbi, nereiškia, kad tokia esu. Viena yra man tai žinoti ir kita – nubrėžti liniją ir neleisti, kad su manimi taip elgtųsi. Visavertis gyvenimas ir ryšys su tiesa labai siejasi su šiuo supratimu.

A, ir paskutinis dalykas: nors ir daugumai žmonių iš pradžių mano naujasis „aš“ nepatiko (tas, kuris, nesileido, kad su juo elgtųsi kaip su šiukšle), mano savęs vertinimas suklestėjo ir šiandien mano tarpusavio santykiai yra nuostabūs ir paremti tiesa bei lygybe.

Darlene Ouimet

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.