Asmeninio žurnalo rašymas

Dažnai girdžiu žmonės sakant, kad jie jaučiasi nesuprasti, vieniši, kad jų sutuoktiniai, draugai, pažįstami, šeimos nariai jų nesupranta, nemoka įdėmiai klausytis, kad jiems nesiseka susikalbėti, todėl žmogus jaučia vienatvę, jaučiasi neturintis ryšio su kitais, nesuprastas. Tačiau neįmanoma turėti sveiko ir glaudaus ryšio su kitu žmogumi, jeigu neturi sveiko ir glaudaus ryšio su savimi.

Žmogus, kuris savęs nepažįsta, kuris nejaučia ryšio su savimi, kuris nejaučia sau empatijos, kuris nėra smalsus sau, nesugeba jausti sveiko ryšio su kitu, jausti nuoširdžios empatijos ir nuoširdaus smalsumo kitam, nesugeba suprasti kito žmogaus poreikių ir emocijų. Tai tiesiog neįmanoma. Kaip kad neįmanoma kalbėtis su žmonėmis kiniškai, jeigu nemoki kinų kalbos. Pirmiausia pats turi išmokti kinų kalbą... Taigi, viskas prasideda nuo savęs... O viena geriausių savęs pažinimo ir analizavimo priemonių yra asmeninio žurnalo rašymas.

Rašyti asmeninį žurnalą, idealiu atveju, reiškia sąžiningai, nuoširdžiai, išsamiai aprašyti savo tikrąsias emocijas, būsenas, išgyvenimus, mintis, baimes, svajones, teorijas, planus, neracionalų elgesį, vidinius konfliktus, interakcijas su žmonėmis, skausmingas patirtis, prisiminimus, praeities traumas, savo šeimos istoriją, ir visa kita, kas yra jūsų viduje. Tai apima ir dabarties ir praeities, ir ateities aprašymą. Žurnalo rašymas yra savęs pažinimas, ryšio su savimi kūrimas.

Savaime suprantama, kad iš pradžių viso to aprašyti kokybiškai ar apskritai bent jau sau įvardinti nepavyks. Iš pradžių yra sunku suprasti, ką jauti, ko nori, kodėl atsidūrei vienoje ar kitoje situacijoje, yra sunku prisiminti savo praeitį. Pažįstu daug žmonių, kurie sako, kad neprisimena didžiulių savo gyvenimo gabalų, dešimtmečių. Pavyzdžiui, neprisimena, kas vyko, pradinėse mokyklos klasėse, arba net visiškai neprisimena savo vaikystės ir paauglystės. Pavyzdžiui, sako: „Man amnezija, iki 11 klasės neatsimenu visiškai nieko, juoda.“ Tačiau rašant prisiminimai palaipsniui grįžta.

Tai pat rašant žurnalą, neretai pasitaiko prieštaringų minčių. Apie tai, kad mūsų asmenybė yra ne vientisa, o daugialypė plačiau kalbėsiu ateityje. Bet noriu trumpai užsiminti tiek, kiek tai siejasi su žurnalo rašymu. Rašant asmeninį žurnalą neretai gali kilti prieštaringų, dvilypių minčių. Taip yra todėl, kad mūsų asmenybė nėra vientisa, o yra sudaryta iš daugybės dalių. Todėl labai naudinga rašyti dialogą. Susipažinti su savo asmenybės dalimis, su jomis kalbėtis, padėti vienoms savo asmenybės dalims pažinti kitas, susidraugauti su jomis, jas suprasti, išklausyti, nuraminti, priimti.

Taip pat žmonėms dažnai būna baisu rašyti, nes atrodo, kad kažkas stovi už nugaros ir mato. Galvoji: „O jeigu kažkas pamatys ir perskaitys?“ Kyla baimė, gėda, kaltė, nes rašai slapčiausias savo mintis ir emocijas. Aš pats rašau į kompiuterį, ir nors ir gyvenu vienas, esu užsidėjęs slaptažodį. Vienas mano draugas, niujorkietis, buvęs psichoterapeutas, pasakojo, kad jis rašydavo popierinį žurnalą ir jam būdavo baisu, kad kažkas gali perskaityti, todėl išsigręžė žurnale skylę ir įsidėjo spyną. Tad jeigu labai baisu ar neramu, galite laikyti žurnalą užrakintą stalčiuje. Arba jei rašote į kompiuterį, galite užsidėti slaptažodį.

Taigi, rašant asmeninį žurnalą iš pradžių gali būti sunku įvardinti savo emocijas, poreikius, suprasti savo elgesio motyvus, suprasti, kodėl vyksta vidiniai konfliktai, atsiminti ir įsisąmoninti savo praeitį... bet viskas prasideda nuo nedaug, viskas prasideda pamažu. Iš pradžių žurnalo įrašas užima galbūt kelias eilutes. Vėliau – lapą. Po to – kelis ar keliasdešimt lapų.

Palaipsniui darosi lengviau įvardinti savo emocijas ir jos nebebūna tokios stiprios, imi prisiminti vis daugiau, pradedi geriau suvokti, kodėl elgiesi taip kaip elgiesi, kodėl aplink tave yra tokie žmonės kokie yra, pradedi sau jausti daugiau empatijos ir smalsumo, ir atitinkamai pradedi geriau suprasti kitus ir tarpusavio santykiai tampa daug sveikesni ir brandesni.

Žurnalo rašymas padeda suprasti, kad net jei ir jautiesi siaubingai vienišas, toks nesi, nes geriausias tavo sąjungininkas gyvenime, kurio niekada neprarasi, esi tu pats. Tuomet dingsta tas desperatiškas noras gauti dėmesio ir supratimo iš kitų. Taip pat rašant asmeninį žurnalą daug geriau išmoksti reikšti mintis, emocijas, poreikius, o tai padeda geriau komunikuoti su kitais.

O kokia jūsų žurnalo rašymo patirtis? Kokie sunkumai? Kokie supratimai? Kodėl pradėjote rašyti? Kodėl nepradedate rašyti?..

Šaltiniai ir rekomendacijos:

Asmeninio žurnalo rašymas [video]

Emocijos (1 dalis): bazinės emocijos

Emocijos (2 dalis): vidinis skausmas

Empatija

Vienatvė

Jums rekomenduojame

2 comments

  1. Bandžiau ne kartą rašyti, ir kompiuteryje ir prisipirkdavau įvairiausio dydžio sąsiuvinių, blonknotų ir įvairiausių rašiklių, bet taip ir nepavyko tęsti tai ką buvau pradėjusi. Buvo be galo sunku, tarytum vieną akimirką mintys liejasi laisvai, o štai paimi rašiklį ir sustoji, nė žodelio nė mintelės, o jei ir pavyksta, lieki nepatenkinta ir meti :(, vėl bandai ir vėl meti, vėl pradedi nauja lapą taip ir negrįžau iki šiandien. Straipsnis vėl įžiebė kibirkštėlę kad nemest, nepalikt savęs. Sunku...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, už pasidalinimą asmenine patirtimi, Sigita.

    Iš tiesų kartais labai sunku garsiai pasakyti / užrašyti kažką, ką galvoji... Neretai pasitaiko, kad tas "minčių blokas" būna psichologinės gynybos mechanizmas, bandantis žmogų nuo kažko apsaugoti (tuo momentu atrodytų, kad nuo kažko labai pavojingo). Galbūt būtų vertinga pagalvoti, kas trukdo užrašyti savo mintis? Nuo ko saugomasi?

    O šiaip žurnalą rašyti galima kaip ir darant bet ką naujo - po truputį. Pirmą dieną gali būti tik pastraipa ar sakinys, ar žodis. Po savaitės gal jau bus 2 pastraipos, o po mėnesio - puslapis. Iš pradžių galbūt bus daugiau kalbama apie tai, kas nutiko tą dieną, vėliau - apie tai, kokios emocijos jaučiamos, o dar vėliau - apie praeitį ir tada jaustas emocijas.

    Galų gale galima rašyti apie tai, kodėl neišeina rašyti :)

    Linkiu nepasiduoti ir nuosekliai, savo greičiu keliauti savęs pažinimo link - sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti