Rūpinimasis dėl išvaizdos, kai tau vienuolika

Supratusi visus šiuos dalykus, suvokiau, dėl kokių priežasčių savo atžvilgiu jaučiausi taip prastai, ir ši tiesa mane išlaisvino. Šiandien norėčiau į tai pažiūrėti iš tos pusės, kaip mūsų įsitikinimų sistemą bent jau dalinai suformuoja tai, ką mes išgirstame iš galios mūsų atžvilgiu turinčių žmonių, kurie yra aplink: iš savo tėvų, senelių, mokytojų ir kitų mūsų gyvenime esančių suaugusiųjų. Kalbu apie pokalbius, kuriuos girdime ir vertinimus, kuriuos iš to padarome, ir apie tai, kad tikime, jog tai yra tiesa, nes šie žmonės yra mums pavyzdžiai ir mūsų globėjai. Kodėl galėtume abejoti jų nuomone? (Manau, yra teisinga paminėti, kad šių žmonių įsitikinimų sistema taip pat susiformavo tokia, kurioje yra daugybė netiesos.)

Mano vaikai kurį laiką lankė privačią mokyklą. Be visų kitų keistų dalykų, jie buvo mokomi, kad mergaitė, rodydama kurią nors kūno vietą, pavyzdžiui, nuogas kojas virš kelių, nuogas rankas ar pilvą, netgi fizinio lavinimo pamokoje ar prie baseino, elgiasi tiesiog blogai. Toks „mokymas“ prasidėjo pradinėje mokykloje. Visos mergaitės mano dukros klasėje – trečioje klasėje – prieš fizinio lavinimo pamoką turėjo daryti šuoliukus žergtai–glaustai (berniukams žiūrint), kad būtų aišku, ar jų marškinėliai nepakyla ir neatidengia nuogo pilvuko. TREČIOJE KLASĖJE, t. y. būdamos 8–9 metų amžiaus. Aš vis dar negaliu tuo patikėti. Aš apie tai sužinojau, nes mano jauniausioji dukra jautė tokį didžiulį nerimą, kad darydavo šuoliukus žergtai–glaustai virtuvėje prieš pusryčius. Kai mes apie tai kalbėjomės, ji neturėjo jokio supratimo, kas būtų blogai, jeigu matytųsi jos pilvukas. Niekas niekada jai nepaaiškino, kodėl „blogai“ rodyti pilvą, bet ji tikėjo, kad tai yra labai blogai. Kai kurios mergaitės paprasčiausiai greitai augo, ir jų marškinėliai būdavo per trumpi, o mokytojai jas už tai peikdavo. Niekas niekada nieko nepaaiškino, ir, tiesą sakant, aš to taip pat nesupratau! Dukra sakė, kad jas daug moko, jog geros mergaitės rengiasi kukliai. Aš jos paklausiai, ką reiškia „kukliai“. Kaip ir tikėjausi, ji nė neįsivaizdavo, ką tai reiškia.

Ta pati dukra buvo vasaros stovykloje, kai jai buvo 10 metų. Istorijos apie stovyklą yra dar blogesnės už istorijas apie mokyklą. Jai paplūdimyje neleisdavo vilkėti tankinio tipo maudymosi kostiumėlio, jeigu jo nedengdavo marškinėliai. Jos labai konservatyvus tankinis buvo dviejų dalių maudymosi kostiumėlis, atidengiantis pusę colio jos pilvuko tarp berniukiškų šortų tipo apačios ir viršutinės dalies. Ji paklausė: Kodėl ne?“ Stovyklos vadovė jai pasakė, jog dėl to, kad paplūdimyje yra berniukų ir kad jie ją „nužiūrinės“, jeigu ji vilkės tą dviejų dalių maudymosi kostiumėlį. Mano dukra atsakė: „Man 10 metų...“ Ji turėjo vilkėti marškinėlius. Aš kažkodėl abejoju, kad vadovė pati suprato taisykles, nes po jos pačios marškinėliais buvo stringų tipo bikinis.

Tarp mano vyriausiojo (berniuko) ir jauniausiojo (mergaitės) vaikų yra 6 metų skirtumas. Aš sužinojau, jog vyresnėse klasėse, pradedant maždaug 7–8 klase, mergaitės mokomos, kad kūno rodymas trukdo berniukams susikaupti. Aštuntos klasės mokytoja iš tikrųjų man sakė, jog ji negali leisti, kad berniukai jos klasėje blaškytųsi, nes mergaitė klasėje apsirengusi netinkamai. Aš paklausiau savo sūnaus, ar jam kada nors kas nors sakė, kad už savo mintis atsakingas jis pats? Aišku, kad ne. (Aš jam pasakiau, kad jeigu jį blaško patraukli mergaitė ir netinkamos mintys, tai už tai atsakingas JIS PATS, ir kad mergaitė neatsakinga už JO mintis.)

Taip vyksta ne tik mokykloje ir bažnyčioje. Tokios žinutės perduodamos visur. Pamąstykite apie pokalbius prie pietų stalo. Sakomi pamokslai apie tai, kokios yra merginos, kurios naudoja makiažą. Kad tam tikrus drabužius dėvi tik kekšės. Ir tokių teiginių būna begalė. Mergaitės nuolat mokomos, kad jos gali priversti berniuką prarasti kontrolę, o išvada ta, kad jeigu mergaitė būna pastumta, užpulta, tvirkinama ar išprievartauta, tai ji pati PADARĖ kažką netinkamo. Prie tokios išvados gali prieiti ir pati auka, ir visuomenė.

Tai tik vienas pavyzdys, kaip mūsų visuomenė moko, kas yra gerai ir blogai, niekada negalvodama apie pasekmes tą girdinčiam žmogui, kuris galbūt jau yra patyręs smurtą arba gali jį patirti ateityje.

Su tiesa
Darlene Ouimet

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai