Žemiau esantis tekstas yra ištrauka iš 1987 metų interviu su visame pasaulyje žinoma psichoanalitike, vaikystės traumos specialiste, 12 knygų autore, Dr. Alice Miller.

Visas interviu yra ilgas, todėl nusprendžiau jo vertimą publikuoti nedidelėmis dalimis, kad būtų paprasčiau skaityti ir būtų laiko apgalvoti tai, kas buvo perskaityta. Vėliau visas interviu vertimas bus įdėtas kaip atskiras įrašas.

-----
Ką bendrai galvojate apie sapnus?

Sapnai man papasakoja vaikystės istoriją, bet transformuotai. Taip pat juose įsimaišo vakarykštės dienos išgyvenimai. Kartais sapnai atskleidžia užgniaužtas traumas, bet jie taip pat padeda sapnuojančiajam tas traumas įveikti. Sapnai yra kūrybinga jėga, kurią visi mes įgyjame kiekvieną naktį, kai kontrolė sumažėja.

Ar terapija gali padėti kažką pakeisti? 

Taip, bet tik tada, jeigu terapijos metu prisikasama prie skausmo, kurį mes esame užblokavę kaltės jausmu. Nuo tada, kai atradau, kad Freudo motyvacijos teorija (drive theory) ne atsitiktinai, bet tikslingai nuslepia smurto prieš vaikus realybę, pradėjau ieškoti naujos psichoterapijos, efektyvios terapijos, kuri būtų paremta visomis šiandien turimomis žiniomis apie smurtą prieš vaikus.

Galima rasti daugybę neatsakingų ir pavojingų metodų ar metodų mišinių, kurie nesuteikia galimybės sistemiškai stoti akistaton su praeitimi. Taikant kai kuriuos iš šių metodų žmonės paliekami vieni su savo neįsisąmonintu skausmu. Tokie klientai pirmiausia patiria smurtą vaikystėje, o vėliau terapijoje. Ir jie bando „padėti“ sau vartodami vaistus ar kitas psichotropines medžiagas, prisijungdami prie sektų ar įvairiausių guru arba ieškodami kitokių būdų, kaip paneigti realybę ir panaikinti skausmą. Vienas iš tokių būdų gali būti politinis aktyvumas.

Ką šiandien patartumėte žmogui, siekiančiam tapti terapeutu?

Pirmiausia pasistenkite atrasti savo pačių vaikystę, o tada šią patirtį įvertinkite labai rimtai. Klausykitės kliento, o ne kažkokių teorijų; sekdami teorijomis, negalite laisvai klausytis. Pamirškite teorijas. Neanalizuokite kliento kaip objekto. Stenkitės jausti ir padėkite klientui jausti, užuot kalbėjęsi apie kitų žmonių jausmus.

Vaikui fantazijos reikalingos, kad išliktų pasaulyje, kad nekentėtų. Tikėkite tuo, ką klientas jums sako, ir nepamirškite, kad užgniaužta realybė yra blogiau nei fantazija. Niekas traumų neišsigalvoja, nes mums traumos nereikalingos, kad išliktume. Tačiau mums nereikalingas ir neigimas. Kai kas iš mūsų už savo neigimą sumokame sunkiais simptomais. Studijuokite vaikystės istoriją. Terapija turi atverti ir jūsų, ir jūsų kliento jausmus. Ji turi pažadinti jus iš miego.

Tragiška yra pradėti terapiją ir vietoj pagalbos rasti sumišimą. Turiu išsaugojusi laišką nuo 79 metų  moters, kuri rašo: „40 savo gyvenimo metų ėjau į psichoanalizę. Esu lankiusis pas 8 psichoanalitikus. Bet, perskaičiusi jūsų knygą, pirmą kartą nesijaučiu kalta dėl to, kas man nutiko. Iki tol visada bandžiau tai pasiekti; psichoanalitikai buvo malonūs. Jie norėdavo padėti. Bet jie niekada neabejojo, jog mano tėvai buvo man geri. Dabar esu labai dėkinga, kad nuo tada, kai perskaičiau jūsų knygas, nebejaučiu kaltės. Dabar matau, kaip siaubingai jie prieš mane smurtavo. Buvo taip, kad iš pradžių mano tėvai vertė mane jaustis bloga ir kalta, o po to taip pat jaustis mane vertė mano psichoanalitikai.“ Šios įžvalgos autorė – 79 metų amžiaus moteris! Po to ji cituoja mano knygą „Tavo paties labui“ (For Your Own Good): „Žmogaus dvasia yra praktiškai nesunaikinama ir savo savybę pakilti iš pelenų išlaiko tol, kol kūnas kvėpuoja.“
-----

Interviu su Alice Miller. 1 dalis
Interviu su Alice Miller. 2 dalis
Interviu su Alice Miller. 3 dalis
Interviu su Alice Miller. 4 dalis
Interviu su Alice Miller. 5 dalis
Interviu su Alice Miller. 6 dalis

Visas interviu anglų kalba

Kiti Alice Miller tekstai