2) Vaikas turi teisę jaustis visatos centru – ir svarbiausia, savo tėvų visatos centru. Tai leidžia jam augti optimaliai.
3) Vaikas turi teisę jaustis piktas, nuskriaustas, liūdnas, netgi įniršęs, kai jo tėvai nepatenkina kurių nors jo poreikių. Tėvų atsakomybė yra stengtis aiškiai suprasti, ką jie padarė ne taip, kad sukėlė tokia savo vaiko reakciją, ir pakeisti savo elgesį taip, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti.
4) Vaikas turi teisę turėti tėvus, kurie būtų išsigydę visas savo vaikystės traumas iki susilaukdami vaikų, kad tų traumų nekartotų santykiuose su juo.
5) Vaikas turi teisę turėti tėvus, kurie būtų įsisąmoninę visus savo ankstyvoje vaikystėje nepatenkintus poreikius prieš susilaukdami jo – ir nenaudotų jo tam, kad patenkintų savo poreikius, o tai neišvengiamai vyks tokiu mastu, kiek jie nėra išsigydę savo žaizdų.
6) Vaikas turi teisę turėti tėvus, kuriems, tapus tėvais, svarbiausias dalykas gyvenime būtų visapusiškas rūpinimasis vaiko augimu ir vystymusi, o visi kiti dalykai, įskaitant jų karjerą, malonumus ir tikslus, būtų antroje vietoje.
7) Vaikas turi teisę būti visapusiškai gerbiamas visų, su kuo tik susiduria, pradedant savo tėvais. Mes gyvename pasaulyje, kur, neskaitant tėvų, daugybė žmonių ir situacijų gali vaiką traumuoti, ir būtent tėvai atsakingi už tai, kad vaikas būtų kiek įmanoma labiau apsaugotas nuo visų traumuoti galinčių dalykų.
8) Vaikas turi teisę su savo tėvais stoti akistaton, kaip jam atrodo tinkama, kad galėtų augti, tyrinėti pasaulį ir save išreikšti. Jo tėvai čia yra dėl jo, ir jis jiems nieko neskolingas – ši teisė galioja visą gyvenimą. Tačiau už tai, ką jo tėvai daro tinkamai, jis bus jiems dėkingas ir jam nesinorės jiems prieštarauti.
9) Vaikas turi teisę turėti tėvus, kurie patys būtų nepaprastai savistabūs, lankstūs ir orientuoti į asmeninį augimą. Turėdami šias savybes, tėvai gali su juo turėti optimalų ryšį, o tai yra jų atsakomybė.
Originalus tekstas anglų kalba
Kiti Danielio Macklerio tekstų vertimai
