Saviarcheologija: rugpjūčio 2012

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Drovumo kliūtys ir vedimas savo pavyzdžiu“

Mano pilnatvė leidžia man padrąsinti savo vaikus būti tuo, kuo jie yra, užuot buvus tuo, kuo aš manau, kad jie nori būti. Dėl to esu pakankamai pasitikinti savimi, kad sukurčiau jiems pasitikėjimo savimi pavyzdį. Nėra visiškai nieko bendra tarp manęs, kai buvau sudužusi, ir manęs, kokia esu dabar – visavertė. Jeigu nebūčiau visavertė, mūsų šeimos kelionė į Meksiką nebūtų buvusi tokia graži ir taip arti tobulybės. Negalėčiau būti tokia motina, kokia esu šiandien, jeigu nebūčiau suremontavusi savo asmenybės pamatų.

Viešėdama Meksikoje, vieną naktį sutikau, kad hipnozės šou metu mane užhipnotizuotų. Mano vaikai buvo tą šou prieš savaitę matę ir sakė, kad tai buvo juokingiausia, ką jiems kada teko matyti. Apie hipnozę dėl pramogos aš turėjau daugybę išankstinių vertinimų, bet iš tikrųjų tiems vertinimams argumentų neturėjau. Tai buvo šou visai šeimai, o vaikai man papasakojo viską, ką anądien matė. Vaikai norėjo, jog jame dalyvaučiau, o aš atsakiau, kad jokiu būdu nedalyvausiu, bet vėliau susimąsčiau apie tai, kaip bandžiau sūnų įtraukti į paplūdimio rankinį ir keletą kitų veiklų. Aš pati tomis veiklomis užsiimti nenorėjau, ir tikriausiai dėl tų pačių priežasčių – dėl drovumo. Mano dukra taip pat nesiryžo imtis keleto dalykų, kurie, mano manymu, jai būtų patikę, jeigu ji būtų tiesiog užsimerkusi ir nėrusi į juos. Aš supratau, kad būdama aktyvesnė galiu būti jiems pavyzdžiu, ypač jeigu prieš kažką darydama jaučiuosi nervingai ir droviai. Todėl hipnozės šou metu aš pakėliau ranką ir mane pakvietė ant scenos. Iš pradžių jaučiau nemažą baimę, bet hipnozinis transas buvo įdomi patirtis. Tiesą sakant, negalvojau, kad mane įmanoma užhipnotizuoti, kadangi praeityje esu patyrusi smurtą ir turėjau labai sudėtingų pasitikėjimo problemų, bet buvo tikrai smagu ir po to daugiau nei 24 valandas jaučiausi fantastiškai.

Manau, vedimas savo pavyzdžiu yra veiksmingas. Kitą dieną mano dukra kartu su manimi atėjo į ispanų kalbos pamokas. Mano sūnus taip pat pradėjo keletą veiklų. Mano jauniausioji buvo panardyti su dviem gidais iš pramogų komandos ir neprašė, kad tėtis eitų kartu su ja. Jums reikėjo pamatyti mus kitą vakarą vykusiame togų vakarėlyje, šokančius šokių konkurse. Aš buvau tokia atsipalaidavusi ir besimėgaujanti, kad šalia buvęs vyras paklausė, ar moku šitą šokį! Įsivaizduokite mane, naktį šokančią Meksikos paplūdimyje, sekančią meksikietį šokių mokytoją. Ar jau pakanka informacijos, kad įsivaizduotumėte, kaip intensyviai judinau klubus prieš visus tuos žmones?

Tai reiškia gyventi! Tai reiškia dalyvauti savo pačios gyvenime. Tai yra laisvė. Tai yra šiandieninis mano gyvenimas ir man jis labai patinka!

Gera po atostogų grįžti namo. Entuziastingai galvoju apie savo ir Carlos* planus šiam tinklaraščiui ir apie bendravimą su jumis visais!

Gyvenimas gyvenamas!

Darlene Ouimet

-----
*Carla – moteris, taip pat prisidedanti prie Pakilimas iš duženų (Emerging From Broken) tinklaraščio kūrimo.

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Visavertiškumo (pilnatvės) esmė“

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Vertinama ir nevertinama dėl savo išvaizdos ir asmenybės“

Kiekvieną rytą 10 minučių ar kiek ilgiau rašau asmeninį žurnalą ir išvardinu visus dalykus, už kuriuos esu dėkinga. Tai veiksmingas būdas pradėti dieną, padedantis man nukreipti dėmesį pozityvia kryptimi. Nuo vaikystės viena mano dalis buvo aktyvi ir entuziastinga, bet šią mano dalį žmonės visuomet sumaigydavo (jos nevertindavo).

Atrodė, kad dėl šios savo dalies visada pakliūnu į bėdą, ir laimės jausmą aš pradėjau sieti su bėdomis. Ir dar blogiau, laimės jausmą aš pradėjau sieti su patrauklumo jausmu, o tai taip pat privedė prie smurto patyrimo. Vaikų įsitikinimų sistemos formuojasi pagal tai, kokius rezultatus jie gauna. Jeigu esu laiminga ir gaunu mušti arba jeigu esu graži ir patraukli ir gaunu mušti (ar patiriu seksualinį smurtą), tai pradedu manyti, kad būti laimingai ir patraukliai yra pavojinga. Mes išmokstame išlikimo metodų pagal gaunamus rezultatus ir tada pagal tai gyvename.

Aš būdavau vertinama už savo išvaizdą bei asmenybę ir tuo pat metu būdavau nuvertinama už savo išvaizdą ir asmenybę. Šis faktas sukūrė daug priešingų įsitikinimų sistemų, norą disocijuotis ir skirtingų asmenybės dalių poreikį.

Kai aš pakilau iš duženų, turėjau išmokti visiškai naujo būdo gyventi be savo iki tol naudotos, bet dabar nebereikalingos išlikimo sistemos. Vienas iš iššūkių buvo tas, kad šia sistema aš naudojausi TAIP ilgai, jog išmokti gyventi naujai buvo nemažas pasiekimas. Per pastaruosius kelerius metus radau dalykų, kuriuos atlieku kasdien ir kurie man labai padeda stiprinti mano naująją įsitikinimų sistemą, o vienas jų – išreikšti dėkingumą rašant apie visus dalykus, už kuriuos kasdien esu dėkinga.

Radau puikų tinklalapį, The Gratitude Log, kuriame galima publikuoti savo dėkingumą tiek kartų per dieną, kiek norisi, ir savo draugams siųsti dėkingumą išreiškiančias dovanas bei žinutes. Tai kiek panašu į Facebook, tačiau apima tik dėkingumą. Kiekvienas tų mažų pozityvių dalykų padeda man ryžtingai eiti pirmyn ir nesižvalgyti atgal.

Šviesi ir saulėta padėka!

Darlene Ouimet

Pastaba: Manau, svarbu paminėti, kad kol nebuvau atradusi tinkamos psichoterapijos, išbandžiau daugybę pozityvaus mąstymo ir pagalbos sau knygų bei seminarų, o mano nesėkmingi bandymai naudojantis šiomis priemonėmis pasiekti ilgalaikę sėkmę suteikdavo dar daugiau priežasčių jaustis nevykėle ir plakti save gėda bei kalte, kad nesugebu būti pozityvi, tad prašau suprasti, jog šiuos dalykus aš siūlau kaip pagalbines priemones tada, kai jums jau sėkmingai sekasi keisti savo įsitikinimų sistemą.

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Iš kur kyla savivertė?“

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Investavimas į savo psichinę sveikatą“

VERTIMAS. Darlene Ouimet „10 skirtumų tarp gyvenimo esant sudužusiam ir esant visaverčiam“

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Santykiai, paremti visavertiškumu ir tiesa“

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Sprendimas pabusti ir gyventi“

Anądien po kelias valandas trukusio kalėdinio apsipirkinėjimo su vyru nuėjau papietauti. Prie gretimo staliuko sėdėjo jauna japonų porelė, ir mano žvilgsnį patraukė jų mažametis vaikas, kuris laukdamas, kol jam atneš maistą, visą laiką į mane žiūrėjo.

Pastebėjau, kad visi šeimos nariai vieni su kitais kalba japoniškai, ir matėsi, kad jie Kanadoje dar neilgai, nes jiems buvo labai sudėtinga susikalbėti su padavėja angliškai.

Kai atnešė maistą, taip pat pastebėjau, kaip sudėtinga tėvams buvo naudotis peiliu ir šakute. Jiems akivaizdžiai buvo nepatogu ir abu suaugusieji šiais įrankiais naudojosi įvairiais iki tol nematytais būdais. Supratau, kad jie nepratę valgydami naudotis peiliu ir šakute, ir mačiau, kaip sąmoningai jie supranta šį faktą – netgi bendraudami tarpusavyje.

Juos stebėdama prisiminiau, kaip baisu man buvo mokytis gyventi naują gyvenimą. Kai supratau, kad mano įveikos* metodai ir yra tik įveikos metodai ir kad norėdama kada nors iš tikrųjų gyventi privalau prisikasti iki savo psichinių problemų esmės, sustingau iš baimės. Atsisakyti savo įveikos metodų, kad išmokčiau gyventi kitaip, buvo baisu lygiai taip pat, kaip ir amžinai likti depresijos ir disociacijos gelmėse. Bijojau, kaip man seksis bendrauti su kitais, jeigu pasirinksiu gyventi visavertiškai. Bijojau nežinomybės. Bijojau kovoti už save, buvau pripratusi gyventi taip, kaip gyvenau, nors toks gyvenimas manęs ir netenkino. Bijojau, kad galiu tapti dar nelaimingesnė nei esu dabar, jei bandysiu gyventi be disociacijos. Bijojau atsisakyti įpročio labai daug miegoti, žymėjusio mano depresiją. Bijojau, kad teks pasipriešinti žmonėms, kurie mano gyvenime su manimi nesiskaitė. Bijojau būti atsakinga už savo savivertę. Kažkokia keista prasme mano gyvenimas man buvo patogus – depresija ir disociatyvus asmenybės sutrikimas man tiko.

Bet taip pat, kaip kad ši jauna porelė priėmė naujoves, aš irgi nusprendžiau išmokti naujovių. Šis procesas buvo ilgas, sudėtingas ir vertas kiekvienos skausmingos akimirkos. Gyventi visavertiškai ir harmoningai yra kažkas nuostabaus, ko niekada iki tol neįsivaizdavau. Kaip galėjau įsivaizduoti kažką, ko niekada nebuvau patyrusi? Kaip galėjau žinoti, ko man trūksta?

Šie klausimai yra mano aistros skleisti viltį apie išgijimą ir visavertį gyvenimą pamatas. Jeigu jums patinka šis mano įrašas ir norėtumėte man padėti skleisti viltį, paspauskite „Dalintis“ ir pasidalinkite juo savo mėgstamiausiose internetinėse svetainėse.

Darlene Ouimet

-----
* Įveika (angl. coping) – psichologijoje vartojama sąvoka, reiškianti žmogaus elgesį, kurio siekiama įveikti, sumažinti ar pakelti patiriamą nerimą ir stresą. Žmonės yra įpratę kovoti su stresu įvairiausiais jiems pažįstamais destruktyviais bei į trumpalaikį streso sumažinimą orientuotais įveikos būdais, užuot orientavęsi į tikrąjį, ilgalaikį problemos sprendimą, kuris yra nepažįstamas, bauginantis, sudėtingas ir reikalauja pereiti tam tikrą pažintinį, emocinio adaptavimosi, pastangų bei ištvermės reikalaujantį etapą. (Vert. past.)

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Mitų griovimas ir mano įsitikinimų sistema“

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Išsilaisvinimas iš pančių – mano įsitikinimų sistema“

Aš visada buvau gyvenimo studentė. Mane visą laiką domino tokie dalykai kaip asmeninis augimas, asmenybės ugdymas, knygos apie pagalbą sau ir netgi traukos dėsnis* bei į jį panašūs dalykai. Aš labai intensyviai studijavau knygas. Kadangi turėjau vaikystėje išsivysčiusių pasitikėjimo problemų, tai nieko nepriimdavau už gryną pinigą – visuomet bandydavau ieškoti įrodymų. Biblijos studijose ilgus metus studijavau žodžių kilmę (graikų ir hebrajų). Dalyvavau įvairiausiuose seminaruose ir, sakyčiau, visą gyvenimą buvau tiesos ieškotoja. Aš ieškojau paprastos laimės nuo maždaug 19 metų. Ji mane aplenkė – aš buvau dar griežtesnė sau ir sakiau sau, kad mano lūkesčiai tiesiog per dideli.

Galvojau, kodėl kai kurie žmonės, atrodytų, paprasčiausiai „tai supranta“. Atrodė, kad kai kurie žmonės turi tai, ko aš norėjau: jie buvo laimingi savo kailyje ir atrodė patenkinti gyvenimu. Kad ir kokius pokyčius realizavau, kad ir kokias technikas taikiau, mano pasitikėjimas savimi smarkiai neišaugo.

26 metus dalyvavau 12 žingsnių programose. 12 žingsnių taikiau ištikimai ir jie labai pakeitė mano gyvenimą, bet visada kažko trūko. Aš išvaliau savo praeities šukes geriausiai kaip tik sugebėjau, bet vis tiek nebuvau nuo praeities visiškai išsilaisvinusi.

Šiame tinklaraštyje noriu kalbėti apie esminius dalykus, kuriuos sužinojau, o vienas pagrindinių dalykų man buvo savo klaidingos įsitikinimų sistemos atradimas. Mano tiesa buvo klaidinga ir ji man buvo įskiepyta taip anksti gyvenime, kad jokia terapija ar pagalba sau negalėjo jos pakeisti, kol nesulaukiau pagalbos atskleidžiant melą ir pakeičiant jį tiesa. Atminkite, kad kalbu apie SAVO tiesą, savo asmeninę įsitikinimų sistemą apie save, apie savo vertę, apie įvykius iš savo gyvenimo. Aš norėjau būti atsakinga už blogus dalykus, kuriuos padariau pati, IR norėjau būti atsakinga už dalykus, kuriuos man padarė kiti. Aš turėjau priimti ir suprasti, jog buvau auka, kad galėčiau nustoti gyventi pagal aukos mentalitetą. Buvo reikalingas užadymas tose srityse, apie kurias nieko nežinojau.

Kai pradėjau keisti įsitikinimus, kurie, mano manymu, buvo tiesa apie mane, galėjau pritaikyti visus tuos resursus, kuriuos taip uoliai studijavau ištisą gyvenimą. Visi jie yra vertingi. Dabar suprantu viską. Suvokiu, kodėl vien tikėjimas man buvo neveiksmingas ir kodėl visuomet nepavykdavo pasiekti tikros laisvės.

Dabar aš esu visavertė, nesu sudužusi ir jaučiu aistrą dalintis šia žinia su kitais, kurie savo kelyje į pilnatvę gali jausti frustraciją.

Darlene

-----
*Traukos dėsnis (angl. law of attraction) – įsitikinimas ar teorija, kad sutelkiant dėmesį į pozityvius ar negatyvius dalykus, galima pasiekti pozityvių ar negatyvių rezultatų. (Vert. past.)

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

VERTIMAS. Darlene Ouimet „Mokymasis gyventi visavertį gyvenimą“

Mane stebina duženos, kurias matau aplink save kasdien, žvelgdama į kitų žmonių gyvenimus. Apsupti skausmo, daugybė žmonių gyvena diena po dienos net nežinodami, ką reiškia gyventi visavertiškai, klestėti ir augti. Kai kas išgijo nuo psichikos sveikatos problemų, priklausomybių ir rimtų ligų, pavyzdžiui, nuo chroniškos depresijos ar bipolinio sutrikimo, bet turi ramybės neduodantį klausimą: o kas dabar?

Jei žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį buvo išsijungęs ar sudužęs, kaip jam vėl išmokti gyventi? Kaip nuo kovojimo su depresija ir bandymo įveikti gyvenimo metamus iššūkius pereiti prie visaverčio gyvenimo? Tai gali atrodyti paprasta, bet mano patirtis byloja, kad taip nėra. Tai sudėtinga, nes nepažįstama. Pažįstama yra įveika*, todėl dabar reikia pereiti mokymosi procesą.

Kai aš pradėjau gyventi toliau, jaučiausi tarsi iš naujo besimokanti gyventi, tarsi augčiau iškreiptu greičiu. Tau buvo beprotiška, bet entuziastinga, nes turėjau kažkiek palaikymo ir sąmoningai supratau, kiek daug man trūksta iki visaverčio gyvenimo. Aš formavau naują pažinimą. Išmokau klausytis mažų balselių, šnabždančių man, kad neturėčiau judėti pirmyn, kad tai per daug baisu, per daug rizikinga, ir išmokau save nuraminti. Išmokau naujų būdų, kaip išvengti nuslydimo į depresiją. Tam tikra prasme tapau savo pačios tėčiu ir mama: grįžau atgal ir buvau sau tėčiu ir mama ten, kur vaikystėje ir paauglystėje man šių dalykų trūko.

Gijimas nuo depresijos, daugialypės asmenybės sutrikimo ir disociatyvaus asmenybės sutrikimo buvo labiausiai jaudinantis ir vertingiausias dalykas, kokį esu kada nors patyrusi. Mokymasis iki galo priimti gyvenimą ir gyventi visavertiškai bei laisvai yra tai, ko niekada neįsivaizdavau galinti pasiekti. Dalijimasis savo kelione ir viltimi su kitais yra mano aistra. Šiandien aš klesčiu.

Darlene

-----
* Įveika (angl. coping) – psichologijoje vartojama sąvoka, reiškianti žmogaus elgesį, kurio siekiama įveikti, sumažinti ar pakelti patiriamą nerimą ir stresą. Žmonės yra įpratę kovoti su stresu įvairiausiais jiems pažįstamais destruktyviais bei į trumpalaikį streso sumažinimą orientuotais įveikos būdais, užuot orientavęsi į tikrąjį, ilgalaikį problemos sprendimą, kuris yra nepažįstamas, bauginantis, sudėtingas ir reikalauja pereiti tam tikrą pažintinį, emocinio adaptavimosi, pastangų bei ištvermės reikalaujantį etapą. (Vert. past.)

Originalus tekstas Emerging From Broken tinklaraštyje.

Kiti Darlene Ouimet / „Pakilimas iš duženų“ vertimai.

INFORMACIJA. „Pakilimas iš duženų“ (Emerging From Broken) vertimas

Vidinis dialogas

Trauma (4 dalis): vaikystės trauma

VERTIMAS: Daniel Mackler „Kūdikio manifestas“

Kaip mintimis ir kalba save įkaliname

Šiandien kalbėsiu apie tai, kaip savo mintimis ir kalba įkaliname save beviltiškumo būsenoje.

Žmonės, kuriems sudėtinga suprasti savo poreikius ir juos patenkinti, turi bendrų savybių. Viena iš tų savybių yra negatyvios, toksiškos mintys ir kalba. Pavyzdžiui: „Aš niekada nenumesiu svorio...“, „man visada nesiseka žaisti tenisą...“, „aš negaliu...“, „man niekada nesiseka...“, „aš išbandžiau viską...“, „šis sprendimas neveiks...“, „aš niekam tikęs...“, „aš to nemoku...“. Tokia kalba žmonės įtikina save, užsiprogramuoja, kad viskas blogai, kad sprendimo nėra, kad jie bejėgiai, kad nėra prasmės ką nors daryti, ir jaučiasi įstrigę.

Tokie žmonės neretai patys sąmoningai net nepastebi, kad taip elgiasi. Jie šias mintis kartoja chroniškai ir net su užsidegimu: „Blemba, kokios siaubingos buvo paskutinės trys dienos...“, „ech, ir vėl nesugebu laiku nueiti miegoti ir pailsėti...“ Visa tai gali būti tiesa, bet tie žmonės nesupranta, kad tokias mintis nuolat kartodami, kartodami, kartodami, jie save įgrūda į beviltišką situaciją, kuri iš tikrųjų nėra beviltiška.

Problematiška čia yra tai, kad, kaip sakiau, jie šio savo įpročio sąmoningai nepastebi. Taigi, pirmas dalykas, kurį aš siūlau visiems, gyvenime turintiems problemų, kurių nepavyksta išspręsti, yra toks: būkite sąmoningi, ką galvojate ir ką sakote; saugokitės negatyvių, nesėkmei pasmerkiančių minčių ir sekite šį savo įprotį...

Labai dažnai būna, kad žmonės, ypač tie, kurie kreipiasi pagalbos į specialistus, sako: „Padėkite man išspręsti tą ir tą problemą, nes aš to negaliu.“ „Aš negaliu...“ Ir jie tuo tiki. Ir sakydami „padėk man“ jie neretai turi omenyje „išspręsk šią problemą už mane“ arba „rask atsakymą už mane“. Man ne kartą teko matyti, jog žmogus jaučia daug frustracijos, beviltiškumo ir sako, kad jo netenkina tas ir tas – teko su tuo susidurti ir dirbant su klientais, ir asmeniniame gyvenime. Bet turbūt visiems ir patiems teko būti situacijoje, kai koks jūsų artimas žmogus prašo pagalbos ar patarimo ir pasiūlai kažkokį tikrai realų variantą, bet jie tuojau pat tą patarimą nublokuoja, tada pasiūlai dar ką nors, ir vėl tas pats, kol galiausiai pats pradedi jausti tą frustraciją, kurią jaučia tas nelaimingas žmogus, prašantis patarimo.

Na, pavyzdžiui, sakote: „Žinai, juk gali daryti taip ir taip.“ O jie atsako: „Jo, bet neišeis nes bla bla bla...“ Tada jūs sakote: „O galvojai apie tokį variantą, kad galima daryti va šitaip?“ Ir jie vėl paprieštarauja: „Taip, šitas variantas netinka, nes blabla blabla.“ Šis modelis paprastai vadinasi „Taip, bet...“

Tokie nuolatiniai teiginiai ir mintys – „mano gyvenimas niekada nepasikeis...“ „aš nemoku pasakyti žmonėms ne“, „aš nesugebu to ir to...“, „man taip nesiseka...“ – nuolat sutvirtina tokius jūsų įsitikinimus ir jus suparalyžiuoja, neleisdami jums savo gyvenime daryti pozityvių pokyčių. Ir pasidaro užburtas ratas... Žmogus, turintis įprotį nuolat galvoti ir sakyti tokias mintis, yra įstrigęs vaiko būsenoje, kai jam atrodo, kad jis bejėgis ir kad kažkas turėtų juo pasirūpinti arba kitaip niekas nepasikeis. Ir visą laiką tokias mintis kartodamas jis nuolat šią būseną stiprina, nuolat patvirtiną šiuos įsitikinimus, kurie iš esmės yra neteisingi, nes visiškai bejėgiai yra tik maži vaikai, ne suaugusieji ar paaugliai.

Kadangi tokį žmogų yra užvaldęs jo vidinis vaikas, tas žmogus yra įstrigęs palikto ir išsigandusio vaiko būsenoje, jis adekvačiai savimi nepasitiki, nemoka adekvačiai vertinti realybės, tai vertinga patyrinėti savo praeitį, savo vaikystę ir savo emocijas, kurios kyla, kai galvoje sukasi tokios toksiškos mintys. Kas už viso to slypi? Kada pirmą kartą taip pasijutau? Kokia tada buvo situacija? Kokia situacija yra dabar? Ar šios situacijos vienodos? Kaip aš jaučiuosi ir kodėl? Ar mano dabartinės emocijos nukreiptos į dabartį ar į praeitį? Ir panašiai...

Antras efektyvus dalykas, kurį galite daryti norėdami išgyti nuo šių nerimastingų ir demotyvuojančių minčių, yra, kaip jau minėjau, sąmoningumas. Galite pasiryžti būti sąmoningi, ką galvojate ir sakote, ir tuos toksiškus žodžius tikslingai paversti adekvačiais, pozityviais žodžiais. Sakykime, jus kankina mintys, kad esate niekam tikęs: „Aš niekam tikęs... aš nieko nesugebu...“ Vietoj to galite sau pasakyti realistiškai, adekvačiai: „Aš turiu psichologinių ir emocinių žaizdų, aš turiu problemų, IR mokausi, kaip jas išspręsti...“ Pajuskite skirtumą, kai sau sakote pirmąją frazę ir kai sakote sau antrąją frazę...

Daugybė žmonių dažnai sako tokį bendrą dalyką: „Aš negaliu.“ Arba: „Aš nemoku.“ Arba: „Aš nesugebu.“ Aš negaliu viešai kalbėti, aš nesugebu viešai kalbėti.“ Pabandykite vietoj to pasakyti: „Aš MOKAUSI kalbėti viešai. Dar gerai nemoku, bet mokausi.“ Pajuskite skirtumą... Jūsų vidinis vaikas tokiu atveju jus ne beviltiškumą, o viltį. Jaučiate skirtumą?

Taigi, pasistenkite nuoširdžiai sau pasakyti, kad turite problemų, kad turite vidinių žaizdų, jos kilusios iš vaikystės traumų, negėdinkite savęs už tai, jų turime visi, jūs nesate nenormalūs. Tuomet sąmoningai sekti savo mintis ir žodžius. O tada savo negatyvias, destruktyvias mintis pakeisti adekvačiais, realistiškais žodžiais: „Aš mokausi to ir to... Aš tobulėju šitoje vietoje... ir panašiai...“ Aišku, tas turi būti daroma nuoširdžiai, t. y. turite nuoširdžiai pasiryžti dirbti su savimi ir su savo problemomis, nes jeigu tik intelektualiai kartosite kitus žodžius jais netikėdami, jų nejausdami, tai, didelė tikimybė, kad nelabai kas pasikeis. Turite tikėti tuo, ką sakote, t. y.: „Aš esu pasiryžęs išsigydyti savo vidines žaizdas ir išsispręsti savo problemas, ir aš mokausi, kaip tą daryti. Aš iš tikrųjų mokausi ir dirbu ta linkme. Aš pasiryžęs.“

Jeigu iš tikrųjų būsite pasiryžę, tai pakeisti savo mintis iš „aš negaliu...“, „man visada būna taip ir taip“, „aš niekada...“ į „aš mokausi...“, „aš galiu...“, „aš padarysiu...“ bus daug paprasčiau. „Aš nustosiu elgtis perdėtai emocingai ir impulsyviai“, „aš tapsiu labiau organizuota“, „aš galiu išmokti vairuoti automobilį“, „aš galiu susitvarkyti su viršsvoriu“. Aš mokausi, kaip tą daryti. Dar neišmokau, dar to nepasiekiau, bet judu ta linkme.“

Taigi, apibendrinant... Pasistenkite sąmoningai sekti savo mintis ir žodžius, ar nevartojate toksiškų ir negatyvių frazių ir pasakymų, nes dauguma žmonių taip elgiasi to net nežinodami. Jeigu pastebėjote, kad jums tai būdinga, galite tuos žodžius sąmoningai ir tikslingai pakeisti į adekvačius šiandieninei realybei, nedestruktyvius, pozityvius žodžius.

Taip pat galite stebėti ir kitų žmonių kalbą: ar jie nevartoja panašių frazių, stebėkite kitų žmonių kalbėjimo įpročius. Jeigu matote, kad jūsų artimas žmogus turi rimtų problemų, nukreipkite jį į šį video arba patys empatiškai informuokite jį apie tai, ką sužinojote iš šio video – padėkite jiems tapti sąmoningiems, ką jie galvoja, ką sako ir kaip jaučiasi, nes, kaip sakiau, žmonės dažnai patys to nepastebi ir nesupranta.

Sėkmės keičiantis!

Šaltiniai: